„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovo vertinimu, praėjus jau pusei šio parlamento kadencijos, valdantiesiems paprasčiausiai gali nebeužtekti laiko pateikti sisteminius siūlymus dėl mokesčių pertvarkos.

„Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – tikino jis.

Prezidentas akcentuoja, kad dešiniųjų valdančiosios koalicijos darbo pradžioje inicijuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios itin reikalingos šiuo metu. Tačiau, šalies vadovo požiūriu, „mindžikavimas vietoje“ jau kelia riziką dėl tvaraus šalies ekonomikos augimo.

„Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė jau anksčiau atmetė jai iš prezidento tekusią kritiką, kai gegužės pabaigoje buvo pristatytas siūlymas šalyje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Šalies vadovas sakė pasigendąs iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių pertvarkos, o atskirus mokestinius siūlymus Vyriausybė, jo nuomone, traukia, kaip „zuikius iš kepurės“.

Tačiau finansų ministrė tvirtino, kad mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurios rezultatų pasigedo prezidentas, savo veiklą veikiausiai atnaujins antroje šių metų pusėje. Pasak jos, šiuo metu tiesiog laukiama aiškesnių ekonominės raidos projekcijų bei tolesnės karo Ukrainoje eigos numatymo galimybių.

„Neatsisakome ambicijų rudenį grįžti su bendra mokesčių peržiūra ir tikėtina, kad visus pasiūlymus dėl platesnio mokesčių rato pateiksime rudens sesijoje, jeigu nebus kažkokių didesnių neapibrėžtumų ekonominėje plotmėje“, – Eltai tuomet teigė G. Skaistė.

Į pirmąjį posėdį mokesčių peržiūros darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario mėnesį. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų. Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Pradedant grupės veiklą ministerija skelbė turinti lūkestį, kad visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 metų.

Ir nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.