Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Jonas Jarutis komentavo „Delfi“, kad taip norima papildyti ir paankstinti valdančiųjų antiinfliaciniame pakete suformuluotas priemones. Popiet trečiadienį jos pristatytos Dialogo grupėje.

„Nuo ryto suformulavome tą antiinfliacinį paketą šešių klausimą ir jį pateiksime Seimo vadovybei ir valdančiajai daugumai. O kaip reaguos, tai bus matyti“, – kalbėjo parlamentaras.

Vyriausybė priėmė tą biudžeto įstatymo pataisymą, bet mes visada sakėme, kad jis šiek tiek pavėluotas. Visos aplinkinės valstybės tam tikrus akcizus, pridėtinės vertės mokesčio lengvatas pradėjo taikyti nuo metų pradžios, o mes – tik nuo metų vidurio?“, – sakė jis.

1. Stabdyti elektros rinkos liberalizaciją

Opozicija siūlo iki 2024-2025 metų reguliuoti elektros ir dujų kainas buitiniams vartotojams. Kaip žinoma, šiuo metu vyksta antrasis elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapas, po kelių dienų baigiasi terminas, kai nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti apie 268 tūkst. žmonių.

„Su elektros rinkos liberalizavimu yra problemų, 300 tūkst. žmonių yra nepasirinkę ir tas prievartinis varymas į rinką – kabutėse, kaip mes sakome, – tai irgi nelabai sveikintinas šiuo metu (...).

Žmogus gali pasirinkti laisvos rinkos kelią, bet turi būti garantuotas ir visuomeninis tiekimas be pabrangimo, kur taiko kaip baudą tiems, kurie nesirenka (tai yra, taiko garantinį tiekimą – red.)“, – teigia J. Jarutis.

Jis paaiškino, kad tie vartotojai, kurie norėtų rinktis tiekėją, toliau galėtų tai daryti, tiesiog paliekama teisė žmonėms turėti reguliuojamą visuomeninį tiekimą.

„Mes visada pasisakome už rinkos ekonomiką, bet ji neturi būti prievartinė: žmogus turi pats rinktis (...). Prievarta varyti ir už tai bausti dar 25 proc., gąsdinti, kad atjungs, – čia yra netinkamas veiksmas. Siūlome iki 2024-2025 metų reguliuoti elektros mažmenines kainas buitiniams vartotojams“, – aiškino jis.

Įstatymo projektą šiuo klausimu parengs LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius ir ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas.

Šiuo metu suplanuota, kad antrasis ir trečiasis liberalizavimo etapai baigsis iki 2022 metų pabaigos.

2. Lengvatinis 5 proc. PVM maistui

Alternatyviajame antiinfliaciniame pakete siūloma taikyti ir lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams. Tokį projektą yra registravusi Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė.

„Būtiniausiems, krepšeliui, kurį sudaro Vyriausybė tam tikra metodika remdamasi. Tas projektas jau turbūt iš praeitos kadencijos registruotas kolegės R. Tamašunienės, jis, drįstu sakyti, „marinuojamas“ Biudžeto ir finansų komitete ir neduota eiga. Dabar, manau, kad pats laikas tą padaryti“, – komentavo J. Jarutis.

Foto: Shutterstock

3. NPD prilyginimas MMA

Dar vienas opozicijos siūlymas – sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA).

„Norime sparčiau tą padaryti, nes žmonių pajamos – vis tiek infliacija didžiausia Europoje beveik, tuoj bus 20 proc., – tai natūralu, kad tas didėjimas po kelis procentus nekompensuoja žmonių pajamų sumažėjimo ir nuvertėjimo“, – sakė parlamentaras.

Įstatymo projektą parengs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas.

Kaip skelbta, Seimas gegužę priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta NPD padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Nuo šių metų sausio NPD jau buvo didinamas 60 eurų. MMA Lietuvoje dabar siekia 730 eurų (neatskaičius mokesčių).

4. Vienoda PVM lengvata šildymui

Opozicija taip pat siūlo taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šilumos gamybai naudojamai elektrai, gamtinėms bei suskystintosioms dujoms, malkoms. Toks tarifas dabar galioja centriniam šildymui (skelbiama, kad norima suvienodinti sąlygas daugiabučių ir individualių namų gyventojų kompensacijoms).

„Išskirtines sąlygas turi gyvenantieji daugiabučiuose, o individualiuose namuose ar suskystintomis dujomis besikūrenantys, ar malkomis – neturi. Tai manau, kad mūsų piliečiai turėtų būti vienodai – arba remiami, arba ne“, – aiškina J. Jarutis.

Projektą parengs socialdemokratas K. Vilkauskas.

5. Kuro akcizų „įšaldymas“

Opozicija siūlo nedidinti kuro akcizų tarifo iki 2024 metų sausio 1 dienos.

„Užfiksuoti iki 2024 metų. Nes yra partijų susitarimas nuosekliai didinti kuro, tabako ir alkoholio akcizą. Mes šiuo metu išskiriame kuro akcizą, kas tiesiogiai lemia mūsų ir kainų politiką, ir maisto produktų kainas, ir visa kita“, – kalbėjo J. Jarutis.

Projektą parengs Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas.

Degalai
Foto: Shutterstock

6. Vėlesnis mokestinių pasikeitimų įsigaliojimas

Siūloma, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų ne po 6 mėnesių, o po 12 mėnesių.

„Visuomenė turi pasiruošti, galų gale pati Vyriausybė turi pasiruošti. Viskas, kas dabar daroma, yra skubos tvarka, o po poros mėnesių pradedame taisyti.

Apskritai, ypač mokesčių didinimas ir naujų įvedimas – turi turėti (laiko) visos institucijos, struktūros ir visuomenė tam pasiruošti. Tam ir yra tas terminas 12 mėnesių“, – vieną iš šešių pasiūlymų komentavo J. Jarutis.

Projektą rengs Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.

Seimo narys: tikslas – mažiausias pajamas gaunantieji

Anot J. Jaručio, pasiūlymų įsigaliojimas yra derybų ir valstybės galimybių klausimas.

„Daug niuansų. Nesakome „taip ir ne kitaip“. Svarbu, kad tie klausimai būtų darbotvarkėje ir ieškotume kompromisų“, – sakė parlamentaras.

Paklaustas apie tokio plano kainą jis sakė, kad suma galėtų siekti apie 1 mlrd. eurų.

„Apie 1 mlrd. eurų. Čia vėlgi, prioritetų klausimas. Matome viešoje erdvėje, kad labai lengva ranka duos milijardą eurų saulės energetikai ir baterijoms, o gyventojų gyvenimo lengvinimui lyg ir nėra.

Tai manau, kad infliacijos lygis ir taip natūraliai didina viršplanines valstybės biudžeto pajamas, iš ko galima būtų finansuoti tam tikras programas“, – argumentavo LVŽS atstovas.

Jonas Jarutis

Jis turėjo omenyje Energetikos ministerijos trečiadienį paskelbtą informaciją ir raginimą gyventojams bei verslui pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijomis į nuosavas elektrines, energijos vartojimo efektyvinimą. 608 mln. eurų ES lėšų gyventojus ir įmones pasieks iki 2023 metų pabaigos. Likusioji – iki 2030 metų.

J. Jarutis sako, kad pagrindinis opozicijos antiinfliacinio plano tikslas būtų padėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

„Čia kažkokių grupių neišskiriama. Pagrindinis efektas būtų mažas pajamas gaunantiems. Didesnes pajamas gaunantiems nėra tiek svarbu, bet natūralu, kad ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms 2-2,1 euro už litrą benzino yra kažkas tokio sunkiai suvokiamo, kai aplinkinėse valstybėse to nėra.

Daug klausimų kelia. Ar nėra kartelinių susitarimų. Naftos kaina į kažkokias kosmines aukštumas nėra pakilusi“, – aukštas degalų kainas komentavo Seimo narys.

Gegužę Seimas dar kartą atnaujino 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Pakeitimuose numatyta daugiau pinigų saugumui, infliacijai ir nuo karo besitraukiantiems Ukrainos žmonėms. Kartu patvirtintas balandį Vyriausybės pristatytas 2,26 mlrd. eurų vertės vadinamasis antiinfliacinis paketas.