„Beatodairiškas skolinimasis, kuris buvo vykdomas pandemijos metu, jis turėtų būti apribotas. Nes į ekonomiką įliejamas pinigų kiekis, sprendžiant pandemijos problemą, jis buvo siūlomas, kaip tam tikra laikina išimtis“, – trečiadienį atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė G. Skaistė.
Ministrė pažymi, kad netgi Europos Komisijos numatytos fiskalinės drausmės taisyklės buvo suspenduotos tik konkrečiam pandeminiam laikotarpiui, todėl šalys narės turėtų grįžti prie atsakingesnio skolinimosi principų.
„Matome, kad tas pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas. Norint, kad valstybių skolos ilguoju laikotarpiu nekeltų problemų, turėtume suprasti, kad finansai turi būti valdomi tvariai“, – tikino ji.
Pasak finansų ministrės, naujos skolintų lėšų reikalausiančios išlaidos, taip pat turės būti pasveriamos atsakingiau.
„Priemonės, kurios yra siūlomos kad ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, reaguojant į karą Ukrainoje, jos turėtų būti laikinos ir kaip įmanoma taiklesnės“, – pabrėžė G. Skaistė.
ELTA primena, kad dėl nerimo Europos obligacijų rinkoje ir euro zonos finansų fragmentacijos rizikos Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba trečiadienį renkasi į neeilinį posėdį.
Bankas praėjusią savaitę vykusiame reguliariame posėdyje nusprendė liepos pradžioje nutraukti savo turto supirkimo programą ir pradėti palūkanų normų didinimą.
Bankui pakeitus savo pinigų politiką, euro zonoje padidėjo „fragmentacijos“ mastas, kuris reiškia, kad kai kurios labiau įsiskolinusios šalys narės susiduria su sparčiau augančiomis skolinimosi išlaidomis.
Italijoje dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudaro 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai pastarąją savaitę taip pat šovė į viršų.
ECB pinigų politikos griežtinimo ėmėsi, kadangi infliacija euro zonoje gegužę sudarė 8,1 proc. ir buvo rekordinė valiutos blokui. Šis skaičius gerokai viršija Valdančiosios tarybos užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Lietuvos valstybės skola 2021 m. pabaigoje siekė 24,5 mlrd. eurų arba 8 tūkst. 772 eurus vienam gyventojui. Valstybės biudžeto deficitas šiemet sudaro 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
