Šalių ekonomikų konkurencingumo vertinimuose į aukščiausią vietą 2022 m. pakilo Danija. Po jos rikiuojasi ilgametė ekonomikos konkurencingumo lyderė – Šveicarija, kuri šiemet liko antroje vietoje, ir Singapūras. Šiais metais Rusija ir Baltarusija į tyrimą nebuvo įtrauktos dėl išaugusios duomenų patikimumo rizikos.
Iš Baltijos šalių aukščiausią poziciją užima ir didžiausiu ekonomikos konkurencingumu pasižymi Estija, kurios vieta kyla nuo 2019 m. ir šiemet ji užima 22 vietą. Latvijos reitingas taip pat auga ir šiemet ji pakilo į 35 vietą.
„Didindami Lietuvos konkurencingumą turime siekti pokyčių daugelyje sričių – nuo ekonominės aplinkos stabilumo iki viešojo sektoriaus efektyvaus darbo. Dabartinė situacija regione neabejotinai kelia dar daugiau iššūkių.
Šiemet Lietuvoje įvyko didžiulė inovacijų reforma – jau turime veikiančią Inovacijų agentūrą, kuri leis tikslingai susikoncentruoti į ilgalaikį poveikį turinčių sprendimų įgyvendinimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas.
„2020 m. džiaugėmės šalies ekonomikos atsparumu ir stabiliu augimu pandemijos akivaizdoje, tačiau pasiekto santykinio pranašumo išlaikyti nepavyko – dauguma kitų pasaulio ekonomikų praėjusias metais augo sparčiau už mus. Nors tokia situacija galėjo susiklostyti dėl statistinio palyginamosios bazės efekto, tačiau esamoje geopolitinėje aplinkoje išlaikyti turėtą ekonominės aplinkos pranašumą gali būti sudėtinga“, – teigia Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Pasak J. Kalendienės, kylančios kainos, žaliavų trūkumas, politiniai iššūkiai, darbo jėgos trūkumas – visa tai kelia nerimą verslui dėl pastebimai sumažėjusio kaštų konkurencingumo. Ir nors reikšmingų verslo apmokestinimo pokyčių per praėjusius metus neįvyko, mokesčių sistemos konkurencingumo vertinimas verslo akimis irgi suprastėjo. Taigi, toliau didėja spaudimas valdžios institucijoms lengvinti mokestinę aplinką. Toks sprendimas nebus lengvas ir dėl teigiamomis virtusių skolos palūkanų normos, ir dėl vis augančio spaudimo biudžeto išlaidoms. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios efektyvumo subindeksas šiuo metu yra itin aukštas ir pagal jį Lietuva yra 23 vietoje. Prie to reikšmingai prisidėjo biudžeto deficito ir skolos sprendimai 2021 m., kuriuos šiais metais išlaikyti bus itin sunku.
„Prie augusio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo įverčio taip pat prisidėjo ir verslo efektyvumo didėjimas. Jau kelis metus iš eilės pastebimas verslo finansavimo efektyvumo augimas. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 48 vietos 2020 m. iki 40 vietos 2022 m. Aktyvi privačių ir valdžios institucijų veikla, siekiant padidinti finansavimo prieinamumą Lietuvos įmonėms, jau jaučiama ir pačių verslų. 2022 m. IMD vertinimu,prieinamumą prie finansų, kaip vieną iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos patrauklumo veiksnių, nurodė du kartus daugiau įmonių nei praėjusiais metais“, – komentuoja J. Kalendienė.
Kaip pastebi ir pats IMD institutas, vienas reikšmingiausių šių metų konkurencingumo iššūkių visoms ekonomikoms – itin išaugusi verslo socialinė atsakomybė. Lietuvos verslo socialinė atsakomybė įvertinta aukščiau nei vidurkis ir pagal šį rodiklį Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį (iš 37 vietos 2021 metais į 11 vietą 2022 metais). Kadangi vertinimui reikalingi duomenys buvo renkami šių metų kovo – balandžio mėn., tokiam aukštam įverčiui įtakos galėjo turėti būtent karinė Rusijos agresija Ukrainoje ir Lietuvos gyventojų bei verslų atsakas susitelkiant ir padedant Ukrainai. Tačiau nereiktų pamiršti, kad verslo socialinė atsakomybė turi ir kitų aspektų. Todėl reiktų pagalvoti, kaip išnaudoti ir pakreipti verslo bei visuomenės sutelktumą socialinei atsakomybei didinti ateityje.
