„Nors pasaulio ir Europos ekonomiką pastaruosius dvejus metus rimtai purtė koronavirusas, įmonių bankrotų skaičius 2021 m. – netgi labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose – nerodo jokių didelių bėdų. Štai Vakarų Europoje pernai metais fiksuota 110 451 bankrutuojanti įmonė, arba 5,1 proc. mažiau nei pernai. Vidurio ir Rytų Europoje stebėtas augimas, tačiau augimo tempas (5,9 proc., iki 39 095 bankrotų) tikrai neatspindi koronaviruso įtakos ekonomikai masto, o daugiau parodo valstybės pagalbos apimtis.

Tačiau, kaip teigia mūsų partneriai iš „Verband der Vereine Creditreform e.V.“, Vakarų Europoje priskaičiuojama ne mažiau 50 tūkstančių įmonių, kurios normaliomis sąlygomis, t.y. be finansinio bei administracinio palaikymo jau būtų pasitraukusios iš rinkos. Tad dabar, kai pinigų lietaus čiaupas užsukamas, o pasaulį purto nauja, su Ukrainos karu susijusi krizė, bankrotų kreivės gali šauti aukštyn. Panašios tendencijos ir panašūs įmonių-zombių skaičiai vardijami ir Rytų bei Vidurio Europos verslams“, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas

Žemyn – Vakarų Europos „viduryje“, aukštyn – „kraštuose“

Kaip pastebima pranešime spaudai, bankrotų šuolių kai kuriose šalyse turime jau ir pernai metais. Kaip matyti pateiktame infografike, Vakarų Europoje bankrotų labiausiai gausėjo Danijoje – +48,5 proc., antroje vietoje liko Italija su +27,9 proc., trečia – Suomija (+15,8 proc.). Iš septyniolikos Vakarų Europos šalių, apie kurias turime duomenis, šešiose šalyse bankrotų skaičius augo, dviejose (Liuksemburge ir Ispanijoje) liko toks pats, o devyniose – traukėsi.

Labiausiai bankrutuojančių įmonių sumažėjo Nyderlanduose (-34,4 proc.) ir Airijoje (-30,3 proc.).

Imant svarbiausius ekonomikos sektorius, bankrutuojančių kompanijų padaugėjo tik statybose (+1,2 proc.), o kituose sektoriuose fiksuotas kritimas: -8,2 proc. gamyboje, -10,1 proc. prekyboje ir -3,7 proc. paslaugų sferoje. Didžiausią dalį visų bankrotų pramonės įmonių bankrotai sudarė Italijoje (23,7 proc.), paslaugų įmonių, įskaitant svetingumo sektorių, – Liuksemburge (69,7 proc.), prekybos įmonių – Portugalijoje (37,6 proc.), o statybų įmonių – lietuvių statybininkų mėgstamoje Norvegijoje (29,3 proc.)

Rytų Europa išsiskiria „rekordais“

Vidurio ir Rytų Europoje penkiose iš dvylikos šalių bankrotų gausėjo, o likusiose jų skaičius traukėsi. Labiausiai bankrutuojančių verslų užderėjo Slovakijoje (+58,7 proc.). Šis augimas didžiausias visoje Europoje. Antroji vieta atiteko Kroatijai (+21 proc.). Geriausiai bankrotų situacija atrodė Bulgarijoje (-60,4 proc.).

Beje, toks kritimas taip pat didžiausias tarp visų vertintų Europos šalių. Latvijoje jis siekė -35,5 proc., ir Lenkijoje (-29,3 proc.). Pas mus Lietuvoje paskelbtų bankrotais įmonių pernai taip pat tapo 10,2 proc. mažiau nei 2020-aisiais.

Kiek skirtinga situacija susiklostė pagal bankrotų skaičių stambiausiuose sektoriuose. Štai Lietuvoje daugiausiai bankrotų teko prekybos (įskaitant svetingumo) sektoriui (42,1 proc. nuo visų bankrotų 2021-aisiais), o štai Lenkijoje – paslaugoms (33,2 proc.). Beje, pas vakarinius kaimynus nemažai bankrotų fiksuota ir pramonėje (23,7 proc.), kai Lietuvoje šis rodiklis siekė 13,8 proc. Statybų verslai santykinai aktyviai bankrutavo Rumunijoje (18,8 proc.) ir Vengrijoje (16,7 proc.).