Vagojamoms bulvėms drėgmės kol kas užtenka. Jei ims stigti kritulių ir prasidės sausra, ūkininkui Algimantui augalus reikės laistyti.
„Šiemet nelaistėme nieko absoliučiai, daug drėgmės turime, o daugiau vandenį naudodavome iš kanalų, iš upių. Naudodavome ir laistydavome“, – sakė jis.
Algimantas 300 hektarų plote augina bulves, kopūstus, morkas, burokėlius ir rabarbarus, tad sunkiai suskaičiuoja, kiek vandens sunaudoja laistymui.
Ūkininkas sako, kad viskas priklauso nuo oro sąlygų ir laistomo ploto. Panašu, kad ateityje vandenį reikės ne tik skaičiuoti, registruoti, bet už jį ir mokėti.
„Mes jau esame apsaugoję požeminį vandenį pagal Europos Sąjungos bendrosios vandenų politikos direktyvos nuostatas, tačiau nesame taip pat tokiu pačiu režimu apsaugoję paviršinių vandenų“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nuo 2024 metų Aplinkos ministerija siūlo suregistruoti visus, kurie per parą sunaudoja daugiau nei 10 kub. m paviršinio vandens. Iki šiol būdavo skaičiuojamas tik gręžinių vanduo, o dabar siekiama suvienodinti požeminio ir antžeminio vandens naudojimą tam, kad sumažėtų motyvacija naudoti tik vandens telkinius, upes ar ežerus, kurie sausrų metu pažeidžiamiausi.
„Mes turime iš vandens telkinių apskaityti paėmimą nuo 10 kub. m per parą. Tai gyventojams, kurie ima daugiau per parą vidutiniškai yra tokia prievolė, bet tai nėra kažkaip apmokestinama, jei jūs neimate virš 100 kub. m per parą“, – sakė S. Gentvilas.
Mokėti už vandenį teks tiems, kurie sunaudoja daugiau kaip 100 kub. m per parą.
Anot Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, tai paveiks daržovių augintojus.
„Labiausiai palies tuos ūkius, kurie turi specializuotas laistymo sistemas, o tokie ūkiai yra specializuoti daržininkystės ūkiai, kaip taisyklė. Tie, kurie augina daržoves. Jų poreikis laistymui yra itin didelis“, – sakė Raimundas Juknevičius.
Įvesti mokesčiai palies ir galutinį vartotoją, pirkėją, nes brangsta trąšos, kuras, elektra.
„Jeigu dar už vandenį reikės mokėti, kaip iš multiko, kaip būdavo tas Čipolino pomidoras – kiek reikia už vandenį mokėti kiekvieną dieną. Manau, greitai reikės už gryną orą mokėti, nes daržovės orą naudoja, mes orą naudojame, greitai už viską mokėsime“, – sakė ūkininkas Algimantas.
Pasak ūkininkų, jiems nepalankūs valdžios sprendimai dar labiau sumažins daržininkystę Lietuvoje. Jau dabar daugiau kaip pusė parduodamų daržovių atkeliauja iš svetur, daugiausiai iš Lenkijos.
„Valgys Lietuva užsienietišką produkciją. Lenkai ten viską gauna, jiems nereikia nieko mokėti. Bus pigi lenkiška produkcija, pripilta pigios salietros“, – sakė Algimantas.
„Konkurencinėje aplinkoje mūsų ūkininkai pralaimės tiems, kuriems valdžia priima palankesnius sprendimus. Konkrečiai daržininkystėje bene agresyviausias konkurentas yra Lenkijos ūkininkai, o Lenkijos valdžia, matyt, labiau myli ūkininkus“, – sakė R. Juknevičius.
Aplinkos ministras sakė, kad nauja tvarka tik padės tiksliau apskaičiuoti vandens paėmimą, nuostolių ūkininkams ir juolab gyventojams pakeitimai nesukels.
„Esmė, kad 100 kub. m per parą paimti – Lietuvoje viena ar dvi įmonės tokios yra, kurios iš paviršinio vandens telkinių paima. Ir tai jos supranta, kodėl tai daroma“, – sakė S. Gentvilas.
Dauguma gyventojų grėsmės vandens telkiniams išvis neįžvelgia. Jie sutinka tik su tuo, kad didiesiems verslininkams vanduo gali būti apmokestinamas.
„Dar to vandens Lietuvoje per akis ilgiems ir ilgiems metams. Galbūt gali nusėsti šiek tiek ežerai, bet čia Lietuvoje dar laikysis su vandeniu ilgai“, – sakė vienas Šiaulių gyventojas.
„Vanduo yra turtas visų“, – sakė kitas.
„Prisipils vandens iš ežero, ten nėra jokių skaitliukų, nieko. Tai kaip jie paskaičiuos, pagrindinis darbas bus, jei reiks dar skaitliukus visokius įvesti, brangiau kainuos ir valstybei, ir žmonėms.
Ūkininkai tai aišku, kur daugybę laisto, jiems tikrai daug vandens reikia“, – sakė dar viena šiaulietė.
Iš savo žemės plotuose esančių vandens telkinių imamas vanduo nebus apmokestintas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
