Tokią išvadą padarė Suomijoje veikiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai – jų ataskaita „Putino karo finansavimas: iškastinio kuro importas iš Rusijos per pirmąsias 100 invazijos dienų“ paskelbta birželio 13-ąją.

Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga tebėra didžiausia Rusijos gamtinių dujų ir naftos pirkėja – nuo vasario 24-osios iki birželio 3 dienos jai teko 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto (57 mlrd. eurų).

Kalbant apie atskiras valstybes, svarbiausia importuotoja buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų), Italija (7,8 mlrd. eurų).

Didžiausią dalį iškastinio kuro eksporto pajamų Rusija gavo iš žaliavinės naftos tiekimo (46 mlrd. eurų), beveik perpus mažiau – iš dujų tiekimo vamzdynais (24 mlrd. eurų), o likusią dalį – iš naftos produktų (13 mlrd. eurų), suskystintų gamtinių dujų (5,1 mlrd. eurų) ir, galiausiai, anglies (4,8 mlrd. eurų) tiekimo.

CREA analitikas Lauri Mullivirta pabrėžė, kad kai kurios valstybės (pavyzdžiui, Lenkija, Suomija ir Baltijos šalys) nuo karo Ukrainoje pradžios sumažino šį importą sumažino, tačiau kitos – Kinija, Indija ir Prancūzija – padidino.

„Kol ES svarstė sankcijų Rusijai griežtinimą, Bendrijos narė Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia pasaulyje rusiškų SGD pirkėja. Paryžiaus veiksmai turėtų sutapti su jo pareiškimais“, – pareiškė Suomijos ekspertas.

Šio mėnesio pradžioje ES priėmė sprendimą dėl dalinio naftos importo iš Rusijos uždraudimo, tačiau embargas jos gamtinėms dujoms, nuo kurių yra labai priklausomos kai kurios Bendrijos narės, kol kas nenumatytas.