„Mūsų (Lietuvos gyventojų – „Delfi“) vartojimo krepšelyje pagrindinė dalis yra maistas, komunaliniai, degalai ir pan.
Pirmiausia jautresni asmenys atsisakytų ne pirmo būtinumo dalykų: pramogų, kultūros, tam tikros prabangos. Galbūt rinktųsi pigesnes atostogas ir pan.“ – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
G. Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu daugumai būsto paskolas turinčių gyventojų aktualus 6 mėnesių „Euribor“ jau yra teigiamas.
„Jis jau pakilo, bet taip atsitiko dėl lūkesčių. Mes skaičiuojame, kad vidutinė negrąžintos paskolos suma yra apie 50 tūkst. eurų. Rinkos prognozuoja, kad palūkanų normos padidės apie 1 proc. punktą iki metų pabaigos.
Vidutinė paskolos įmoka yra 230 eurų. Dėl 1 proc. punkto didesnio „Euribor“ įmoka išaugtų 24 eurais, iki 254 eurų.
Be jokios abejonės, tai priklauso nuo kiekvieno asmens finansinės padėties, bet tai nėra suma, kuri iš esmės keičia vartojimo dinamiką.
Jei „Euribor“ išaugtų 2 proc. punktais, įmoka padidėtų 50 eurų, iki 280 eurų. Žinoma, prie aukštų infliacijos tempų žmogui gali pasijusti skaudžiai“, – svarstė G. Šimkus.
Po praėjusią savaitę vykusio Europos centrinio banko posėdžio pranešta, kad liepą ketinama palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Dar vieno palūkanų padidinimo tikimasi rugsėjį, jis gali siekti ir 50 bazinių punktų.
ECB taip pat sumažino 2022-ųjų ir 2023 metų euro zonos BVP augimo prognozes, atitinkamai nuo 3,7 proc. iki 2,8 proc. ir nuo 2,8 proc. iki 2,1 proc. Tuo metu infliacijos prognozė padidinta nuo 5,1 proc. iki 6,8 proc. ir nuo 2,1 proc. iki 3,5 proc.
Geras sprendimas
G. Šimkus naujausią ECB sprendimą vadino geru.
„Svarbu suprasti, kad pinigų politikos vykdyme lūkesčių formavimas yra bazė. Todėl išreikštas ketinimas padidinti palūkanų normas po kurio laiko liepą ir rugsėjį formuoja rinkos dalyvių lūkesčių dinamiką, perspektyvą.
Kaip matėme iš rinkų, galima sakyti, kad jų lūkesčiai buvo netgi mažesni. Iš kitos pusės, ir infliacijos lygis yra didelis ne tik Lietuvoje, bet ir euro zonoje. Tas yra puikiai suprantama. Svarbu, kad infliacija tampa vis labiau įsigalinti, vis platesnė“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas teigė, kad šis sprendimas viršijo bendrą rinkos nusiteikimą.
„Tai leido įvesti tam tikrą siurprizo elementą – kad ir nedidelį, labai subalansuotą, kuris šioje didelės infliacijos aplinkoje leidžia ECB paimti vadžias į savo rankas“, – aiškino G. Šimkus.
