Didžioji dalis – eksportui

M. Martišius pasakoja, kad UAB „Systemair“ yra užsienio kapitalo įmonė. Vienas akcininkų – švedas, kuris turi kone pusę įmonės akcijų.

Lietuvoje įmonė duris atvėrė 2000-aisiais, pirmiausia – Vilniuje, o po penkerių metų Ukmergėje buvo nuspręsta pradėti ir gamybą.

„Pirmas darbuotojas čia buvo švedas, o aš buvau antrasis“, – sako direktorius.

Paklaustas, kodėl įmonės plėtra vyko ne sostinėje, o Ukmergėje, vadovas teigia, kad tai lėmė greitai rastos gamybinės patalpos verslui plėsti.

„Buvo ieškoma, kaip įsikurti kuo greičiau. Žinau, kad buvo žiūrimos patalpos ir Kauno LEZ, bet jų nebuvo, būtų reikėję užsiimti statybomis, o čia greitai pavyko gauti patalpas“, – sako jis.

Laikui bėgant įdarbinęs vis daugiau žmonių M. Martišius pasakoja, kad pradžioje jie gamino paprasčiausias vėdinimo sistemas, triukšmo slopintuvus, o vėliau po truputį perėję ir prie „rimtesnių gaminių.“

„Gaminome buitinius rekuperatorius, o po jų pradėjome ir pramoninių rekuperatorių gamybą.

Kol kas buitiniai užima didesnę dalį mūsų gamybos, tačiau sparčiai plečiasi ir pramoniniai“, – apie dabartinę veiklą teigia jis.

Pagrindinės rinkos, pasak jo, kur šiandien iškeliauja Ukmergėje pagamintos vėdinimo sistemos yra Norvegija, Švedija, Suomija, Vokietija.

„Bet čia reikia paaiškinti, kad pramoniniai rekuperatoriai gaminami pagal užsakymą. Juos užsako ir belgai, ir prancūzai, ir vokiečiai. O buitiniai rekuperatoriai perkami pagal poreikį ir yra išvežami į distribucinius sandėlius Švedijoje ir Vokietijoje, kur paskui toliau keliauja po Europą.

Buvo laikai, kai vežėme ir į Rusiją, esame siuntę ir į Naująją Zelandiją, pardavę Kinijoje, Čilėje, Japonijoje“, – vardija jis.

Lietuvoje, kaip patikslina, lieka tik apie dešimtadalis pagamintos produkcijos.

„Balandžio mėnesį uždarėme finansinius metus ir mūsų apyvarta siekė 47 mln. Eur.

10 proc. apyvartos sudarė pardavimai Lietuvoje, likusią dalį – eksportas“, – skaičiuoja M. Martišius.

Dabar UAB „Systemair“ iš viso dirba 315 darbuotojų.

Rinkose – lustų trūkumas

Pandemijos metu, kaip pasakoja, įmonė stipriai nenukentėjo. Anot jo, tam įtakos turėjo rinkų diversifikavimas.

„Pandemijos metu strigome Italijoje, Ispanijoje, nes ten buvo daug turizmo, kuris generavo didelę dalį šalies BVP, tačiau rinkos, kur turizmas ne toks svarbus, pirko ir ten vyko eksportas“, – sako jis.

Tiesa, karas įmonės veiklai, nepaisant žaliavų kainų augimo, kaip tikino, didelės įtakos taip pat neturėjo.

„Vežėme į Rusiją, bet mums tai nebuvo didelis kąsnis. Skaičiais, čia kalbėtume apie milijoną eurų apyvartos per metus.

Paskutiniais metais jau buvo pristojusi ir prekyba su Baltarusija“, – sako vadovas bei priduria, kad šiandien į minėtas šalis jokia įmonės produkcija nebekeliauja.

Visgi šiuo metu didžiausi iššūkiai, kaip priduria, susiję su elektronikos komponentais, kurie reikalingi vėdinimo sistemose.

„Jų trūksta. Jie atkeliaudavo iš Kinijos, ar tai Taivano, bet lustų trūksta ir nėra, jie rinkoje dabar paniškai reikalingi.

Mes juos įsigyjame ne tiesiogiai. Iš kažko įsigyjame valdymo plokštes, iš kažko – variklį, bet abiejuose juose yra naudojami lustai. Mūsų tiekėjai šiandien negali garantuoti, kad tie daiktai bus pristatyti laiku“, – sako vadovas.

Pasak jo, lustų tiekimo problemos susijusius su keletu priežasčių. Kaip vardija, tiek su COVID, tiek su vienoje didelėje gamykloje kilusiu gaisru.

„Įvyko paklausos padidėjimas ir pasiūlos sumažėjimas. Taip pat dar prisidėjo tai, kad pandemijos metu niekas neinvestavo į jokius pajėgumus, nes visi galvojo, kad viskas sustos.

Blogiausia, kad neaišku, kada tai baigsis“, – atvirai sako jis ir tikina, kad jei dabar paskambintų užsakyti tam tikrus komponentus, susijusius su elektronika, jų pristatymo galimai tektų laukti iki 75 savaičių, kai įprastai šis terminas būdavo apie 8-10 savaičių.

Trūkumas riboja prekybą

Pasak jo, šiai dienai stebina ne tik išaugusios lustų kainos, bet ir brangęs metalas.

„Čia viskas paprasta, nes mes kėlėme kainas“, – iškart tikslina vadovas.

Kaip pasakoja, iš pradžių kainas įmonė peržiūrinėdavo kartą per metus, tačiau kintant situacijai kainų korekcijos dabar daromos kartą per mėnesį.

„Dabar šiek tiek viskas atsistatė, bet situacija sudėtinga ir ne tokia, kaip būdavo seniau.

Įdomu, kiek rinka yra pasiruošusi suvalgyti to kainų kilimo? Kiek rinka gali jas absorbuoti? Juk brangsta viskas, o žmonės toliau tai perka ir yra užsakymų.

Dabar mes galėtume parduoti daug daugiau, jeigu turėtume komponentų, tačiau neturime iš ko pagaminti.

Žmonės ir verslas turi pinigų. Nors Lietuvoje prekių parduodame mažiau, Norvegijoje apie jokias krizes net nėra kalbos“, – teigia jis.

Bendrai vadovas skaičiuoja, kad įmonė vėdinimo sistemų kainas kėlė apie 30 proc., o tam įtakos turėjo ir, kaip skaičiavo, apie penkiskart brangusi elektros energija, kuri yra reikalinga gamyboje.

„O galėjo būti ir didesnis pokytis.

Dabar neseniai gavome komponentų kainas, mačiau, kad kai kurie jie dar brangs. Prieš tai jų kaina didėjo 30 proc., dabar prisidės dar 15 proc. nuo liepos mėnesio, čia dar – ne pabaiga“, – įspėja jis.