Vadovo kėdę perėmė iš tėčio

„Pavadinime klaidos nėra“, – tik susitikus gamyklos teritorijoje tikslina „Aukmergės baldų“ direktorius.

Jis pasakoja, kad šioje teritorijoje anksčiau veikęs fabrikas turėjęs daug pavadinimų, todėl buvo bandyta pernelyg toli nenutolti nuo pirminio varianto.

„Dar buvome radę, kad anksčiau Ukmergė vadinosi panašiai, kaip Aukmergė ir bandome išlaikyti, kad visi žinotų, jo esame iš čia“, – aiškina jis.

Patalpos, kuriose šiandien įmonė įsikūrusi, buvo pastatytos dar tarybiniais laikais, o anksčiau čia taip pat buvo užsiimama baldų gamyba. Tuo metu fabrike dirbo netoli 2 tūkst. žmonių.

Nepriklausomybės laikais, kaip sako, gamykla buvo privatizuota, tada įmonės valdymą perėmė Egidijaus tėtis, o prieš porą metų į vadovo kėdę sėdo ir jis pats.

„Aukmergės baldai“ dabar užima trečdalį šios visos teritorijos, o kiti gamybininkai yra mūsų kaimynai. Mūsų tradicijos liko tos pačios, gaminame masyvo baldus bei baldus iš faneros. Turime 115 darbuotojų“, – sako jis.

Vadovas tikslina, kad jie baldų su savo etikete negamina, o yra tiekėjas stambiems užsakovams, kurie prašo baldus pagaminti didmena pagal jų atsiųstus dizainus.

„Mūsų pagrindiniai užsakovai – anglai, kurie mūsų gamintus baldus parduoda visame pasaulyje.

Jeigu visi veža iš Kinijos, tai mūsų baldai pasiekia ir šią šalį. Lietuvoje savo gamintų baldų neparduodame, viskas iškeliauja į eksportą“, – tikslina jis ir sako, kad dar dalis produkcijos atsiduria ir Skandinavijoje.

„Nuo pat pradžių nuėjome ta linkme, kad patys savo baldo su savo vardu nekursime. Šis fabrikas senas, neturėjome savo dizainerių, projektuotojų, tad nuėjome ta linkme, kad būsime gamintojas ir nebūsime prisirišę, tuo mes skiriamės nuo kitų vietinių įmonių“, – teigia jis.

Šiuo metu pagrindinės žaliavos, iš kurių gaminami baldai, yra ąžuolas ir riešutas.

„Tai namų apyvokos baldai, svetainės baldai, komodos, stalai, lovos, lentynos ir t.t.“, – vardija direktorius.

Gaminių kainos didėjo 20-40 proc.

Egidijus pasakoja, kad šiuo metu verslai gyvena labai įdomiu laiku.

„Jeigu anksčiau apie karą ir ligas skaitydavome vadovėliuose, dabar viskas vyksta čia.

Atėjęs COVID mums atnešė labai daug užsakymų, o jam pasibaigus prasidėjo karas. Jis viską sujaukė, nes mūsų pagrindinė žaliava atkeliaudavo iš Rytų, o pagrindinė tiekėja buvo Ukraina, iš kurios atvykdavo ąžuolas. Dalis produkcijos buvo ir iš Baltarusijos, Rusijos.

Dabar jau mėnesį negalime naudoti nei baltarusiškos, nei rusiškos medienos gaminių“, – sako jis.

Paklaustas, ar jau rado kuo pakeisti minėtas rinkas, vadovas aiškina, kad žaliavas perka per Lietuvos tiekėjus, o šiandien daugiausia dirba su lietuvišku ąžuolu.

„Kainos skiriasi labai stipriai, o bendrai žaliavų kainos nuo karo pradžios didėjo dvigubai. Ąžuolo mediena išaugo vos ne triskart, anksčiau kubą žaliavos buvo galima nusipirkti už 350 Eur, o dabar galima mokėti ir 700 ar 1,5 tūkst.“, – skaičiuoja Egidijus.

Priklausomai nuo gaminių, kaip teigia, jų kainos taip pat didėjo nuo 20 iki 40 proc.

„Tai ir lėmė žaliavų bei energetikos kainų kilimas.

Sunku susitarti su pirkėjais, nes dėl kainų turime įspėti iš anksto, o užsakymai priimti iš seniau, bet deramės, ieškome kompromiso“, – teigia vadovas.

„Kadangi mūsų prekės yra parduodamos aukštesniam segmentui, kai riešutinis stalas kainuoja 1 tūkst. Eur, didelių užsakymų svyravimų iš pagrindinių pirkėjų šiandien nematome, bet didžiausia problema yra, kad baldai brangsta ir dėl transportavimo, o viskas susideda“, – sako jis.

Kainos dar didės

Šiuo metu, anot Egidijaus, verslui laikas toks, kad svarbiausia, kaip teigia, išgyventi.

„Svarbu likti rinkoje, o kas liks – tas po to sėkmingai dirbs. Dar svarbu gerai skaičiuotis kainas ir gauti žaliavų“, – sako jis.

Investicijos, kaip tikina, įmonėje šiuo metu taip pat pristabdytos.

„Žiūrėsime, kaip bus vasarą, koks bus ruduo, kaip dėliosis užsakymai“, – teigia vadovas, tačiau svarsto, kad netolimoje ateityje, ko gero, kainos toliau stiebsis į viršų.

„Kainos tik augs. Jeigu žaliavų kaina auga, nepamenu, kad kada kas pigtų“, – sako jis.