Valdančiosios tarybos suformuotose pinigų politikos gairėse numatyta, kad prieš priimant sprendimus dėl bazinės palūkanų normos didinimo, prieš kurį laiką būtina apsispręsti būtent dėl šios skatinamosios programos užbaigimo, kurios apimtys birželio mėnesį jau buvo sumažintos dvigubai – iki 20 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad jau liepos mėnesį euro zonos pinigų politikos formuotojai gali imtis ir kito pinigų politikos normalizavimo žingsnio – bazinių palūkanų normų didinimo.
„Vadovaudamasi Valdančiosios tarybos politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėn. pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – skelbiama banko pranešime.
Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.
Kitą palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.
Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
ECB infliacijos prognozės ilguoju laikotarpiu viršija 2 proc. tikslą
Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc., t. y. bus didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse. Tai reiškia, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendroji infliacija turėtų šiek tiek viršyti Valdančiosios tarybos siekiamą lygį. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, 2022 m. vidutiniškai turėtų būti 3,3 proc., 2023 m. – 2,8 proc., o 2024 m. – 2,3 proc., taigi taip pat didesnė, negu numatyta kovo mėn. prognozėse.
Apie tai, kad iki rugsėjo mėnesio gali būti nutraukta neigiamų palūkanų normų era, gegužės pabaigoje užsiminė ir ECB vadovė Ch. Lagarde. Pasak jos, tikėtina, kad ECB „iki trečio ketvirčio pabaigos atsisakys neigiamų palūkanų normų“.
Dėl aukštos infliacijos Ch. Lagarde pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo savo kolegų ECB Valdančiojoje taryboje raginimų pakelti palūkanų normas. Infliacija euro zonoje gegužę buvo rekordiškai aukšta ir siekė 8,1 proc. Ji net keturis kart viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.
Iki 2024 m. reinvestuos iš Specialiosios pandeminės turto programos gautas sumas
Specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti, pažymima pranešime.
Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų, akcentuoja ECB. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti.
Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos 2022 m. birželio 23 d.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis numatomas liepos 21 d.
