Kaip žinoma, po Rusijos pradėto karo Ukrainoje daugelis verslų deklaravo paramą užpultai šaliai ir ėmėsi nutraukti ryšius su agresore.
Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė feisbuke pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota guminė avalynė.
„Kai moka, tai ir veži. Galvojau, nusipirksiu guminius batus“, – savo įraše tinklą netiesiogiai įvardijo D. Žeimytė-Bilienė.
„Moki veži“ marketingo vadovė Laima Skirienė atsakė į žurnalistės įrašą, kad bendrovė ir jos darbuotojai vienareikšmiškai palaiko Ukrainą. Įmonė sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimą pirmąją invazijos į Ukrainą dieną, tai yra, nuo šių metų vasario 24 dienos.
„Mūsų įmonė turėjo tik vieną tiesioginę sutartį su Rusijos įmone, kurią operatyviai sustabdėme. Pagal tuo metu galiojančią sutartį, atsiskaitymas už šias prekes jau buvo atliktas“, – aiškino ji.
Anot L. Skirienės, taip pat bendrovė turėjo kelias pirkimo sutartis su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis, kurios jai tiekė prekes iš Rusijos ir Baltarusijos, o nuo vasario 24 dienos sustabdytas tokių prekių pirkimas, daugelis jų išimta iš prekybos, paliekant tik tas prekes, kurios jau seniai apmokėtos ir „kurias šiuo metu baigiame išparduoti“.
„Patikslinimas dėl prekių pavaizduotų nuotraukoje. Tik viena pozicija (rožiniai vaikiški batukai, esantys stendo apačioje) buvo iš Rusijos. Šiuos batukus daugiau kaip prieš metus įsigijome iš Lietuvos tiekėjo ir ši prekė buvo su lietuviškais aprašymais.
Atsižvelgiant į pirkėjų reakciją, iškart reaguojame ir operatyviai išimame šiuos batukus iš prekybos“, – patikino L. Skirienė.
Seimo narys, opozicinių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys feisbuke teigė, kad pastebėjo tinkle ir daugiau Rusijos kilmės prekių – grindjuosčių sujungimų ir užbaigimų. Jo pateiktoje ekrano nuotraukoje matyti, kad tų detalių kilmės šalis yra Rusija.
Dabar tų prekių tinklo interneto svetainėje nebeliko.
L. Skirienė „Delfi“ pakomentavo, kad jos išimtos iš prekybos.
„Šios prekės nupirktos iki šių metų vasario 24 dienos iš Lietuvos tiekėjų ir už jas jau seniai sumokėta. Šių prekių likučiai labai maži, bet reaguojant į vartotojų emocijas, nusprendėme ir šias prekes išimti iš el. prekybos. Dar kartą pabrėžiame, kad nuo šių metų vasario 24 dienos sustabdėme rusiškų prekių pirkimą“, – rašoma komentare.
L. Skirienė penktadienį atsiuntė papildomą komentarą, kuriame teigiama, kad už rusiškas prekes gautas pelnas bus skirtas Ukrainai.
„Tikime, kad visų mūsų jautrumas šiuo metu yra itin svarbus, todėl visuomenės lūkesčiai bei reakcijos verčia mus dar labiau pasitempti – įmonės vadovybė priėmė sprendimą visą pelną, gautą pardavus likusias rusiškas prekes, skirti nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.
(...). Raginame ir kitas mažmeninės prekybos įmones prisiminti paramos Ukrainai svarbą bei tam skirti pelną nuo rusiškų prekių pardavimų“, – rašoma komentare.
Ministro atstovė Vita Ramanauskaitė portalui ketvirtadienį detaliau situacijos nekomentavo, pažymėdama, kad dėl prekių parduotuvėse turėtų aiškinti pats prekybos tinklas. Ji kartu atsiuntė ministro D. Kreivio komentarą.
„Mano pozicija visada buvo aiški – neturime finansuoti Rusijos karo mašinos. Tai – viena svarbiausių mano, kaip energetikos ministro nuostatų, kuria rėmėsi pastarojo meto darbai“, – teigia ministras Dainius Kreivys.
Registrų centro duomenimis, tinklą valdančios bendrovės „Makveža“ 65 proc. akcijų priklauso bendrovei „Catus“, kurios 40 proc. akcijų valdo D. Kreivys, o 60 proc. – verslininkas Mindaugas Sinkevičius.
