Iš tiekėjų – kasdien skirtingos kainos

„Atvykote į miestą, kvepiantį duona“, – taip pasitikusi mus Ukmergėje iškart sako įmonės direktorė.

„Kepti duoną yra labai svarbus dalykas ir didžiuojamės, kad tai darome. Esame lietuviško kapitalo įmonė, priklausanti Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvui ir šiais metais švęsime savo 60-metį“, – sako M. Maselskienė.

Direktorė aiškina, kad šiandien įmonės jau galėję ir nebebūti, mat per tiek laiko veiklą keletą kartų buvo planuota stabdyti.

„Duonos gamyba – sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko, pastangų, tiek gamybinių išteklių, o mes susiduriame su didžiule konkurencine aplinka. <...>

Šiuo metu mes kepame apie 70 gaminių“, – sako ji ir vardija, kad įmonėje yra gaminama duona, batonai, konditerijos gaminiai, pyragai.

„70 proc. sudaro duonos ir batono gaminiai, o 30 proc. – konditerija“, – tikslina ji.

Pats duonos kepimo procesas, kaip teigia, trunka apie parą laiko, nes būtent tiek laiko reikia gaminio brandinimui, tačiau natūralios žaliavos, kaip teigia, reiškia ir trumpesnį galiojimo terminą, o tai – kad į tolimas šalis duonos eksportas nelabai įmanomas.

„Kadangi mūsų duona gaminama iš natūralių žaliavų ir produktų, jos galiojimas yra ribotas ir labai toli jos neišveši, neeksportuosi, nes mes jos nešaldome.

Šiuo metu situacija rinkoje yra sudėtinga. Pastarieji pandemijos metai buvo apriboję daug dalykų, turėjome sumažėjusias apyvartas, o apie kažkokį išvežimą išvis sudėtinga kalbėti. Šiuo metu mūsų gaminiai kartą į savaitę vežami į Skandinavijos šalis – Švediją, Norvegiją. Esame produkcijos pavyzdžius išvežę ir į Angliją, bet juoda tradicinė duona labiau yra priimtina lietuviškam skoniui. Tai ten, kur yra lietuvių bendruomenės, ten duona paklausi“, – sako direktorė.

Lietuvoje produkciją galima rasti ir didžiuosiuose prekybos tinkluose, tačiau, kaip prasitaria, ne visuose. Vadovė užsimena, kad su kai kuriais jų šiandien prekyboje yra padaryta „pertrauka“.

Paklausus, kiek tai susiję su kainų pokyčiais, vadovė sako, kad būta tam tikrų nesusitarimų.

„Kalbame, tariamės“, – nedaugžodžiauja ji ir tikina, kad dėl žaliavų brangimo su visais prekybos tinklais vyko ir vyksta diskusijos.

„Prekybos tinklai į mūsų prašymus sureagavo normaliai, turėjome pokalbius.

Kai staiga pradėjo kilti visos kainos, per dieną žaliavų tiekėjas mums atsiųsdavo net dvi skirtingas kainas. Dėl grūdų, tai mes su tiekėjais turime ilgalaikę sutartį, kas tokiu metu yra labai svarbu. Todėl pusei metų mes jau turime stabilias kainas“, – sako ji.

Rinkose gali pritrūkti miltų

Kalbėdama apie prekybos tinklus vadovė tikina, kad bet kada kainų koreguoti gamintojas negali, čia juos taip pat riboja sudarytos sutartys.

„Todėl labai staigios reakcijos į kainų pakilimą negalėtume padaryti“, – priduria ji bei sako, kad bendrai galima teigti, kad „brango viskas be išimties“.

„Galiu net pavardinti pavyzdžiais. Jeigu panagrinėtume mūsų duonos kepaliuką, miltai duonos gamyboje yra pagrindinė žaliava ir sudaro 60 proc. žaliavų sudėties. Tai miltai šiemet mums brango 70 proc., o tai reiškia, kad galutinė produkto savikaina vien dėl miltų išaugo 9 proc.

Aliejus brango 25 proc., salyklas – 15 proc., cukrus – 8 proc., saulėgrąžos – 68 proc.

Kol kas žaliavų trūkumo nėra, nes turime ilgalaikius kontraktus“, – ramina direktorė. Ji tikina, kad dalis žaliavų brangimo susiję su Rusijos invazija į Ukrainą.

„Šiuo metu miltai jau yra pasaulinė problema, o ne Lietuvos. Šiuo atveju turime kontraktą į priekį ir niekas nestoja. Dirbame su Lietuvos tiekėju“, – sako ji ir apibendrinama tikina, kad produktų savikaina kol kas augo nuo 17 iki 30 proc.

„Didžiausias kilimas – konditerijos gaminiams, nes ten dedasi grietinė, grietinėlė, sviestas, varškė, pieno produktai, kurių kaina stipriai kilo.

Kainas bendrai augino ne tik žaliavos, bet ir darbuotojų algos. Jos didėjo apie 17 proc. Taip pat susiduriame su brangusiais energetiniais resursais, nes naudojamos dujos, elektra, o kepykloje be to neapsieisi. Elektros sąskaitos mums išaugo kartais, beveik 3 kartus, o dujos apie 100 proc.“, – sako ji.

„Mūsų įmonei tai yra didžiulės sumos ir reikšmingi skaičiai, kurie įeina į kepalėlio savikainą. Taip pat dar brango logistika, degalai“, – vardija M. Maselskienė.

Galiausiai, kaip tikina, kai kurių produktų kainos parduotuvėse nebuvo pakeltos tiek, kiek didėjo prekių savikaina.

„Kai kurie produktai dar laukia eilėje, kol galėsime susitarti“, – tikina vadovė bei sako, kad kainos auga visur, taip pat ir pas konkurentus, o jų gaminami produktai rinkoje tikrai nėra aukščiausios kainos.

Pasiteiravus, kaip netolimoje ateityje koreguosis gaminių kainos, direktorė tikino, kad jos toliau kops į aukštumas.

„Kainos kils. Kiek kalbame su tiekėjais, brangimas numatomas ir tai nėra sustojęs procesas.

Teko skaityti, kad ir Jungtinės Tautos, nors dabar rinkoje kainos jau rekordinės, prognozuoja, kad jos dar kils apie 22 proc. Tas brangimas bus dar šiais metais.

Vienas iš svarbiausių dalykų yra karas Ukrainoje ir kiek jis tęsis, niekas negali prognozuoti. Dabartinio, esamo derliaus, niekas išvežti negali, o kas kur yra pasėtas, yra klausimas, kaip išaugs, ar nebus suniokota.

Kalba eina net ne apie kainų kilimą, bet apie pasaulinį badą. Miltų gali apskritai pritrūkti“, – svarsto ji.

„Ukmergės duonoje“ šiandien dirba apie 52 darbuotojus, tačiau jų skaičius, kaip teigia, įmonėje nuolatos kinta pagal poreikį. Per dieną čia iškepama apie 3 tonas produkcijos.