„Pagrindinis tikslas yra užtikrinti didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir efektyvesnį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, kitų rizikų valdymą“, – Vyriausybės posėdyje projektą pristatinėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimas, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.
Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vieną įmonę ar įmonių grupę, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Lietuvos bankas siūlė dar griežtesnius reikalavimus
Kaip pažymėjo finansų ministrė, projektas parengtas po diskusijų ir kompromiso paieškų su rinkos dalyviais. Vis tik, Lietuvos bankas ragino priimti dar griežtesnes nuostatas. Šalies centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta tikino, kad dėl palankaus reguliavimo Lietuva tampa „kripto rojumi“, o dėl to, jo vertinimu, kyla ir papildomų rizikų.
„Kripto sektorius yra rizikingas. Kripto sektoriuje mokėjimus galima vykdyti anonimiškai ir labai greitai. Be abejo, tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sankcijų apėjimo rizikas. Todėl labai svarbu užtikrinti ir adekvačias rizikos mažinimo priemones“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo S. Krėpšta.
Todėl Lietuvos bankas ragino numatyti reikalavimą identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas – nuo 0 eurų ribos, taip siekiant galimo išvengti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo labai mažomis sumomis.
Taip pat, Bankas siūlė pagal projektą nuo 2025 metų įsigaliojančias duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus, kaupimą padaryti privalomu metais anksčiau – nuo 2024 m. sausio 1 d.
Vis tik posėdyje dalyvavęs kriptoįmones atstovaujantis lobistas Mantas Zakarka pažymėjo, kad Europos Sąjungos lygmeniu šiuo metu svarstomo Markets in Crypto-Assets (MICA) reglamento nuostatos, kurios sutampa su Lietuvos banko siūlymu dėl duomenų rinkimo, ir taip įsigalios nuo 2025 m. Todėl griežtinančias nuostatas įvedus anksčiau laiko, jo vertinimu, Lietuva prarastų savo konkurencingumą šiame sektoriuje.
„Pritariame kompromisiniam variantui, kurį pasiūlė Finansų ministerija, nes kitu atveju, atsižvelgus į Lietuvos banko išsakytus siūlymus, Lietuva turėtų patį griežčiausią reguliavimą, nors europinės taisyklės dar negaliotų visoms kitoms valstybėms ir tokiu atveju įmonės susidurtų su labai paprasta problema – dalies reikalavimų būtų neįmanoma įgyvendinti turint tarptautinius santykius, operacijas ir lygiai taip pat prarastų savo konkurencingumą“, – tikino M. Zakarka.
Panašios pozicijos laikėsi ir finansų ministrė, pažymėjusi, kad Lietuvoje taikomas įstatymo nuostatas reikia derinti su MICA įsigaliojimu.
„Europiniu lygiu yra siūlymas nuo 2025 metų panašius ribojimus įsivesti, tai manau, kad brėžiant liniją bendrą konkurencingumą taip pat reikia išlaikyti“, – tvirtino G. Skaistė.
Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti šioje Seimo pavasario sesijoje. Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio, o kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašai būtų pradėti skelbti nuo 2023 m. vasario 1 d.
