Televizijos laidoje „DELFI InterviuGintarė Skaistė gynė sprendimą korekcijas pateikti būtent šiuo metu. Sisteminę mokesčių reformą ji žada pristatyti nusistovėjus infliacinei situacijai. Ministrė svarsto, kad infliacijos pikas gali būti pasiektas liepą.

Bandoma spręsti savivaldybių problemą

Finansų ministerija siūlo gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelį, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.

NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

„Atvėrėme klausimą plačioms diskusijoms, tačiau siūlomas įstatymo įsigaliojimas, kada būtų daromos pirmosios įmokos, yra siūloma 2025 metais, todėl laiko diskusijoms tikrai turime ir yra pasiūlytas ne pats projektas, o projekto projektas“, – sakė G. Skaistė.

Ministerija projektą pateikė siekdama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Kartu teikiamas siūlymas, atveriantis savivaldai didesnes galimybes skolintis, nes dabar jos, pasak ministrės, yra ribotos.

„Manome, kad papildomas skolinimasis turi eiti drauge su naujais tvariais finansavimo šaltiniais, nes vis dėlto finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu reikia užtikrinti. Ir manome, kad 2025 metais ekonomikos peizažas jau bus šiek tiek ramesnis, negu yra dabar“, – aiškina Finansų ministerijos vadovė.

Paklausta, ar tikėjosi tokios aktyvios reakcijos į pataisas, G. Skaistė teigia, kad iš diskusijų su ekspertais nepritarimo NT mokesčio pakeitimams neišgirdusi – tik siūlymus, kaip projektą patobulinti.

„Pats pokytis turbūt yra pribrendęs ir siūlytas daugelio tarptautinių organizacijų – Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo – kurie eilę metų iš eilės sakydavo, kad Lietuvoje turto apmokestinimas yra per mažas ir palyginti su kitomis vakarietiškomis valstybėmis jis yra mažesnis keletą kartų“, – aiškino ministrė.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai šią savaitę baigė misiją Lietuvoje ir teigiamai įvertino planus dėl NT mokesčio. Vis dėlto jis turėtų įsigalioti tik po kelerių metų.

Paklausta, ar mokesčio surinkimas nepaliekamas kitai valdžiai, G. Skaistė argumentavo, kad rengiantis savivaldos skolinimosi lengvinimui jau reikia nuspręsti ir dėl pajamų šaltinių, o tai ir yra NT mokestis.

„Papildomos pajamos (iš mokesčio – red.) pasiektų savivaldybių biudžetus 2025 metais, tačiau, kaip minėjau, su juo eina kartu kitas siūlymas, kuris atveria papildomas galimybes skolintis, ir jis ateina nuo 2023 metų.

Mūsų nuomone, tie sprendimai yra vienareikšmiškai vienas su kitu susiję, todėl negali teikti siūlymo tiktai papildomai skolintis, be tvarių šaltinių, netgi tolimoje perspektyvoje“, – kalbėjo G. Skaistė.

Vidutinis metinis mokestis gali siekti apie 18 eurų

Pasiteiravus, kaip mokesčio pakeitimus turėtų vertinti eiliniai žmonės iš savo finansų perspektyvos, ministrė tikino, jog tai nebūtų didelė našta.

„Mūsų skaičiavimais, pirmajam būstui vidutinė įmoka Lietuvoje būtų 13,5 euro. Tai nėra didelė finansinė našta ir manome, kad ta plati apmokestinimo bazė ir žemas tarifas leistų, jog tas mokestis vis dėlto nebūtų skausmingas daugeliui gyventojų. Ir taip pat galėtų padėti sureguliuoti kaistančią nekilnojamojo turto rinką“, – sakė ji.

Anot ministrės, 100 eurų metinis mokestis jau galiotų nebent brangiam būstui Vilniaus centre, senamiestyje.

„Tai labiau išskirtinis variantas, negu kad vidutinis. Tarkime, Vilniuje dviejų kambarių butas Lazdynuose ar Žirmūnuose, toks standartinis senos statybos būstas būtų apmokestinamas apie 18 eurų per metus“, – skaičiavo G. Skaistė.

Ta plati apmokestinimo bazė ir žemas tarifas leistų, jog tas mokestis vis dėlto nebūtų skausmingas daugeliui gyventojų
G. Skaistė

Ji užsiminė, kad iš pradžių ministerija rekomendacijų laukė iki birželio 10 dienos, tačiau „pasiūlymų yra daug, diskusijos plačios“, todėl pratęstas jų pateikimo terminas iki birželio 30 dienos.

„Tuomet turėsime laiko per vasarą, iki kitos Seimo sesijos išdiskutuoti, pažiūrėti, kurie argumentai yra stipriausi ir, matyt, sudėliosime pasiūlymą (...).

Man atrodo, tos pozityvios pusės, kurias daugelis turbūt įžiūri, ir taip pat Seimo nariai, kad pajamos turėtų keliauti nebe į valstybės biudžetą, kaip būdavo iki šiol, bet į savivaldybių biudžetus“, – pataisų perspektyvą vertino G. Skaistė.

Anot jos, klausimas, kaip tas pajamas surinkti, tai yra, kokia turėtų būti mokesčio struktūra, yra labiau diskusinis, „bet labiau diskutuojama dėl surinkimo formos, o ne dėl to, kad reikia plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą“.

„Jeigu matysime, kad palaikymas yra, turbūt bandysime į Seimą pateikti tokį pasiūlymą, kokį pasiūlė Finansų ministerija, o jei ne, bandysime jį patobulinti“, – sakė ministrė.

Ar rudenį galima tikėtis mokesčių reformos?

Prezidentas Gitanas Nausėda remia idėją, kad pajamos iš naujo NT mokesčio modelio atitektų savivaldybėms, tačiau jis kartu mano, jog mokesčio korekcijos turėtų būti sisteminės mokesčių reformos dalis. Kaip žinoma, dėl mokesčių pertvarkos dirbo ir speciali grupė.

„Na, dirbo. Bet vis dėlto nekilnojamojo turto apmokestinimą aš labiau siečiau su savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimu. Ir tai yra sisteminis paketas, numatant papildomas galimybes skolintis (...).

Atvėrus diskusijas visai plačiai mokesčių reformai, man atrodo, būtų fonas, ne visai turbūt tas, kuris būtų pats pozityviausias toms diskusijoms“, – aiškino G. Skaistė.

Jis teigia būtų labiau linkusi palaukti, kol „infliacinis fonas nusistovės, kol ekonominis apibrėžtumas bus aiškesnis“.

„Ir tuomet diskutuoti dėl sisteminio mokesčių pakeitimo, kuris apimtų jau turbūt daugiau, ne vieną konkretų mokestį, bet ir gyventojų pajamų mokestį, turbūt ir įmonių pelno apmokestinimo klausimus, ir kitus panašius dalykus“, – galimus pakeitimus vardijo finansų ministrė.

Atvėrus diskusijas visai plačiai mokesčių reformai, man atrodo, būtų ne pats pozityviausias fonas toms diskusijoms
G. Skaistė

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad mokesčių reformos paketas gali būti pristatytas rudenį. Finansų ministrė teigia, jog dėl to bus aišku, kai ateis ruduo.

„Pradėjus šitą darbą, – jau esu finansų ministro poste beveik pusantrų metų, – jau turėjau penkis biudžeto pakeitimus, kuriais aš paprastai matuoju, kiek čia tų krizių pas mus yra įvykę. Tai šiandien atrodo, kad galbūt rudenį būtų laikas, bet ar iš tikrųjų rudenį ateis laikas, pamatysime, kada ateis ruduo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ji pridūrė, kad ekonomikos neapibrėžtumas yra labai didelis, jį lemia tokie dalykai, kurių numatyti šiandien neįmanoma: karo Ukrainoje eiga, Rusijai taikomos sankcijos.

G. Skaistė: NT mokestis gali pasitarnauti ir rinkos vėsinimui

Lietuvos bankas birželį pripažino, kad dėl pasiūlos ir paklausos atotrūkio kaista būsto rinka šalyje, kyla perkaitimo rizika. Finansų ministrė tikisi, kad NT mokesčio pakeitimai rinką vėsins.

„Turbūt nekilnojamojo turto mokestis ir plati jo bazė yra viena iš tų poveikio priemonių, kuri galėtų suveikti“, – komentavo G. Skaistė.

Kita vertus, ji pripažino, kad galimai nedidelės sumos, kurias teks mokėti gyventojams „tai labiau psichologinio poveikio priemonė, nes žmonės pagalvoja, ar verta investuoti į antrą turtą, – vien todėl, kad tas mokestis apskritai egzistuoja“.

Ji kartu pastebėjo, jog yra numatoma suteikti savivaldybėms teisę didesniu tarifu apmokestinti turtą, kurį žmonės nuomoja komerciniais tikslais ir iš kurio gauna papildomas pajamas.

„Tai turbūt tie, kurie turi daugybę būstų ir juos nuomoja, galėtų būti apmokestinti didesniu tarifu ir tai taip pat galėtų daryti poveikį jų apsisprendimui dėl finansinės grąžos iš tokių investicijų“, – dėstė G. Skaistė.

Ji pabrėžė, kad daugelį iš priemonių, kurios nėra susijusios su mokestiniais pakeitimais, kuruoja Lietuvos bankas, ne Finansų ministerija.

„Tačiau turbūt Lietuva yra pakankamai specifinė rinka, nes šalyje didelė dalis turto yra perkama ne per paskolas, ne skolinantis, o tiesiog turint pakankamą sumą pinigų ir įmokant visą sumą iš karto, todėl tos priemonės, kurias turi Lietuvos bankas, turi gana ribotą poveikį“, – sakė ministrė.

„Dėl to tas nekilnojamojo turto mokesčio bazės praplėtimas galėtų paveikti tuos žmonės, kurių negali paveikti būsto paskolų reguliavimas“, – pridūrė ji.

Finansų ministerijos siūlymas yra, kad savivaldybės, matydamos savo rinką, galėtų pačios apsispręsti dėl tarifų.

„Yra siūloma nuo 0,1 iki 3 proc., nes savivaldybės geriausiai mato, kas pas jas yra. Nes jeigu Skuode turbūt nėra problemų išsinuomoti būstą, bet Vilniuje tos problemos jau yra matomos“, – argumentavo G. Skaistė.

Pasidomėjus, ar dėl to didėtų nuomos kainos, ministrė atsakė, kad galbūt išaugtų būsto prieinamumas jaunoms šeimoms.

Didelė dalis nekilnojamojo turto yra perkama ne per paskolas, ne skolinantis, o tiesiog turint pakankamą sumą pinigų ir įmokant visą sumą iš karto.
G. Skaistė

„Yra turbūt viskas tarpusavyje susiję, bet lygiai taip pat galbūt išaugtų būsto įperkamumas jaunoms šeimoms, kurios gal nori įsigyti būstą, tačiau negali įsigyti, nes jį nusiperka tie, kurie vėliau ar bando spekuliuoti, ar bando pernuomoti tą turtą“, – sako G. Skaistė.

Miglota taršos mokesčio perspektyva

Tarptautinis valiutos fondas ne kartą yra užsiminęs Lietuvai ir apie aplinkosaugos mokesčius. Tačiau ministrė vertina, kad turimas omenyje ne tiktai automobilių arba taršos mokestis, kuris nesulaukė pritarimo Seime.

„Kaip viena iš svarbiausių priemonių jų pačių yra išskirtas Aplinkos ministerijos pasiūlytas mokestis, CO2 dedamoji. Dabartiniame Akcizų įstatyme, kuris yra pateiktas Seime, praėjęs pateikimo stadiją, numatoma išplėsti akcizų lauką, kas yra apmokestinama jais ir taip pat nuo 2025 metų įvesti CO2 dedamąją“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, Tarptautinis valiutos fondas pozityviai vertina siekį apmokestinti papildomai išmetamą CO2, nes šios institucijos nuomone, jeigu nebus priimtas įstatymas, tuomet Lietuvos įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo nebūtų pasiekti.

„Tuo tarpu automobilių mokestis jau yra atskiras klausimas. Turbūt reikės tartis su Seimo nariais ir žiūrėti, ar apskritai toks pasiūlymas turi perspektyvą“, – sakė ministrė.

degalai, kuras, kuro kolonėlė, banzinas, dyzelis, degalinė, naftos produktai

Įspėjimai dėl atlyginimų augimo

TVF atkreipė dėmesį ir į būtinybę atsakingai kelti atlyginimus infliacijos kontekste, antraip didėja rizika dar labiau įsukti kainų augimo spiralę.

„Tai, ką pasiūlė Tarptautinis valiutos fondas ir turbūt Lietuvos bankas turi panašų požiūrį, kad tas atlyginimų augimas turėtų būti atsargesnis, kad nereikia beatodairiškai didinti manant, jog infliacija bus ilgą laikotarpį, nes tai yra vienas kitą pastiprinantys veiksniai“, – sakė finansų ministrė.

Todėl, anot jos, diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos, „dėl kitų metų biudžeto, kuriame numatomi atlyginimų didinimai viešojo sektoriaus darbuotojams, turėtų būti ramesnėje aplinkoje“, įvertinant, kad tai turės poveikį ne tik perkamosios galios augimui, bet ir stiprinti infliaciją.

Į klausimą, kokie planai dėl kitų metų biudžeto ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, ministrė teigė, kad konkretaus plano dar nėra.

„Paskirstėme ministerijoms jų asignavimo ribas ir jos pačios susidėlioja prioritetus, ką maždaug turėtų finansuoti. Todėl kažkokio horizontalaus sprendimo šiuo metu nėra, bandome susirinkti bendrą paveikslą.

Ir turbūt labiausiai norisi pajausti kitų metų ekonomikos tendencijas, nes neapibrėžtumas yra labai didelis“, – sakė G. Skaistė.

Stengiamės, kad tie sprendimai būtų kaip įmanoma taiklesni, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas visuomenės grupes
G. Skaistė

Ji priminė, kad sprendimai, kurie buvo daromi šiems metams, pagelbėjo žmonėms, gaunantiems mažus atlyginimus.

„Minimalią mėnesinę algą gaunančiam žmogui dėl NPD didinimo, dėl MMA didinimo dabar nuo birželio 1 dienos atlyginimas „į rankas“ bus daugiau kaip 17 proc. didesnis negu praėjusiais metais.

Stengiamės, kad tie sprendimai būtų kaip įmanoma taiklesni, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas visuomenės grupes, tai yra, į mažas pajamas gaunančius žmones“, – sakė ministrė.

Infliacijos pikas galimas liepą

G. Skaistė patikino, kad jeigu rudenį bus matyti, jog infliacijos tempas nemažėja, gali būti pasiūlyta papildomų priemonių be jau Vyriausybės pateikto antiifliacinio paketo.

„Jeigu rudenį matysime, kad infliacija nenusistovi rudenį, kaip dabar prognozuojama, (...) jeigu matysime, kad karas kažkaip atrodo kitaip, ekonomikai yra platesnis poveikis, neatmetu, kad reikės kažkokių papildomų sprendimų.

Tačiau tai, ką matome dabar, tai su infliacijos pasekmių švelninimo paketu yra atliepta“, – konstatavo ministrė.

Paprašyta prognozuoti, koks laukia ruduo, ji sakė, kad kainų augimas turėtų nusistovėti pasibaigus vasarai. Liepą kainų lygiui įtakos turės brangstanti energija.

„Tikėtina, kad metų viduryje, vasarą turėtų būti vis dar aukšta infliacija. Kiek aukštai ji dar kils, matysime, bet liepos mėnesį mes turime naują energijos kainų dedamąją, kuri tikrai turėtų padaryti poveikį (...).

Vis dėlto toliau laukiame, kad bus šioks toks nusistovėjimas ir nebus tokio staigaus augimo, kokį matome dabar. Na, ir laukiame karo pabaigos“, – sakė G. Skaistė.

Ministrės teigimu, reikia tikėtis, kad šalies ekonomikos augimas išliks.

„Taip, tikimasi, kad augimas išliks. Klausimas, kokio dydžio. Bent jau Finansų ministerijos parengtas scenarijus remiasi prielaidomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos rodikliais. (...).

Visiškai pesimistiniu scenarijumi, jeigu Europos Sąjungos ekonomika išvis neaugtų, tai tada galėtume matyti ir tam tikrą recesiją. Tačiau šiuo metu centrinis scenarijus yra, kad mūsų ekonomika augs apie 1,6 proc., Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja apie 2 proc. šiais metais“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, šiuo metu aiškių ekonomikos lėtėjimo ženklų nėra, tačiau sunku pasakyti, kas bus antroje metų pusėje. Vis dėlto reikia tikėtis, jog ekonomika toliau augs, o infliacijos tempas pradės lėtėti.