Nors Naujoji Vilnia nuo sostinės centro nutolusi vos 10 km, kai kurie vietiniai nuotekas tvarko kaip viduramžiais ir to net neslepia.
„Pamazgas išnešu čia, už pavėsinės, ant komposto“, – parodo senjorė.
Tualeto, kuriuo naudojasi moteris ir keli jos kaimynai, turinį išsiurbia specialiai pasamdyta mašina.
„Per 50 metų aš jau pripratau“, – pripažįsta ji.
Netoliese gyvenanti Miroslava tualeto turinį tvarko taip: kviečia automobilį išsiurbti arba užkasa pati: „Čia kokie 4-5 kibirai.“
Kad pagautų tokius nuotekas netinkamai valančius žmones Aplinkos ministerija kuria informacinę sistemą, kurioje bus surašyti visi nuosavas nuotekų surinkimo sistemas ar lauko tualetus turintys namai.
Net apskaičiuos, kiek konkrečiame name yra gyventojų ir kiek per metus jie gali prikaupti nuotekų.
„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks tada pagal parametrus įrenginio preliminarus dumblo kiekis turi susidaryti“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Kiek nuotekų išvežė iš konkretaus namo, sistemoje turės nurodyti nuotekų vežėjai, o vandenvalos įmonės turės nurodyti, ar tikrai pas juos tiek srutų buvo atvežta.
„Buvo eilė skandalų, kad surinktos nuotekos iš individualių gyventojų buvo išleidinėjamos į miesto šulinius – be apskaitos, o gal kažkur ir į gamtą. Mes turime būti tikri, kad gyventojai samdo legalias paslaugas, nuotekos sutvarkomos“, – akcentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tuomet toks nuotekų vežėjas bus baudžiamas, baudų neišvengs ir aplinką teršiantys gyventojai.
„Deja, yra tokių atvejų, kai duobės nėra sandarios, kad mažina paslaugos poreikį ir išvežimo dažnį. Yra numatytos baudos už neteisingą nuotekų tvarkymą“, – pažymi R. Radavičienė.
Baudos sieks nuo 160 iki 300 eurų.
„Kokios baudos? Neįmanoma gyventi ir taip, nežinau, kaip malkų nusipirkti“, – stebisi Naujosios Vilnios gyventoja.
Nuotekų vežėjų asociacija kuriamai sistemai pritaria.
„Sistemizuoti visą dalyką reikia, nes žmonės įvairiai dirba, t. y. verslininkai ne visada gal sąžiningai dirba, bet ir žmonės. Sistema turi daugiau naudos nei minusų“, – svarsto Nuotekų vežėjų asociacijos vadovas Viačeslav Ždanovič.
Naujoji sistema kainuos per milijoną eurų.
Kai kurie žmonės dėl naujos sistemos turi priekaištų.
„Labai įdomus sprendimas kontroliuoti, bet nesiūlyti jokio sprendimo. Gyvename tokioje gatvėje, kuri už 10 km nuo Vilniaus centro, tai labai keista, kad neturime centrinės kanalizacijos“, – pabrėžia Naujosios Vilnios gyventoja Ina.
Ina turi šulinius nuotekoms, bet prižiūrėti juos nelengva.
„Tai galvos skausmas, nes jei lyja, kanalizacijos irgi pildosi. Visada turi patikrinti: atidaryti ir pasižiūrėti, ar viskas gerai“, – pasakoja ji.
Jungtis prie nuotekų sistemos norėtų ir Petras, tik niekas nejungia.
„Būtų gerai, nes kasmet reikia kviesti ir ištraukinėti“, – sako jis.
Vienas nuotekų išsiurbimas kainuoja 60-70 eurų. Vieni žmonės tokį automobilį kviečia kartą per metus, kiti – kas mėnesį. Naujoje sistemoje, kuri turėtų pradėti veikti iki kitų metų liepos, visi šie skirtumai pasimatys. Įtartinai mažai nuotekų išvežantieji gali sulaukti tikrintojų.
Daugiau informacijos apie savarankišką nuotekų tvarkymą galima rasti čia. O kaip prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos – čia.
Visą reportažą galima pažiūrėti čia:
