Siekiant sumažinti CO2 emisijas, svarstoma ne tik apyvartinių taršos leidimų (ATL) pertvarka, bet ir naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas Europos Sąjungos rinkoje. Tai reiškia, kad jau 2035-aisiais metais ES negalės būti prekiaujama naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais.
Be to, europiečių siekis mažinti taršą palies ir trečiąsias šalis, prekiaujančias su ES. Ypač skaudžiai tai turėtų paveikti Rusiją – jai gali tekti mokėti papildomą mokestį už prekes, kurias gaminant teršiama aplinka.
Žaliojo kurso apogėjus
Anot Lietuvos europarlamentaro Liudo Mažylio, Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nario, CO2 mažinimo klausimai plenariniame ES posėdyje yra savotiškas visos kadencijos, kurios skiriamasis ženklas yra žaliasis kursas, apogėjus.
„Žaliasis kursas yra superstrategija, iš kurios seka visos kitos. Pagrindinis teisiškai įpareigojančių teisės aktų paketas net pramintas „Fit for 55“, tai yra, kad nuo 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija į atmosferos viršutinius sluoksnius turi būti sumažinta 55 proc.“, – paaiškino L. Mažylis.
Šią savaitę iš viso žaliojo kurso paketo svarstomi 8 svarbūs klausimai.
Vienas jų – naujo socialinio klimato fondo steigimas. Šis klausimas siejamas ir su 2005 metais pradėjusios veikti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išplėtojimo klausimu, aprėpiančiu transporto ir pastatų apšiltinimo klausimus.
„Kadangi tokiu būdu implikuojama tam tikra nelygybė, bus kuriamas socialinis klimato fondas, iš kurio bus galima skirti lėšų ir Lietuvai svarbiems dalykams, tokiems, kaip pastatų apšiltinimas ir transporto klausimas“, – paaiškino L. Mažylis.
Klausimas, svarbus stambiems teršėjams
Kitas svarbus klausimas – apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tolesnis vystymas.
„Prekyba ATL saisto stambius teršėjus, o papildoma sistema saistys paprastus piliečius, transporto vartotojus ir gyventojus, kurių pastatai energiškai netvarūs“, – patikslino L. Mažylis.
Kaip minėta, ATL prekybos sistema pradėjo veikti 2005 m., siekiant paskatinti taupiu ir ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ja apribojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį gali išmesti daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, elektros energijos gamintojai ir oro transporto bendrovės.
Apyvartinių taršos leidimų kiekis ribojamas, atsižvelgiant į ES nustatytą lygį, o bendrovės gauna arba perka individualius apyvartinius taršos leidimus.
Viršutinė riba laikui bėgant mažinama, kad išmetamas dujų kiekis palaipsniui mažėtų. Lietuvoje daugiausia nemokamų ATL 2021–2025 metais gavo „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“ ir „Lifosa“.
Apmokestintų importo prekes iš trečiųjų šalių
Dar vienas Europos Sąjungos nutarimas paliestų trečiąsias šalis. ES ketina įdiegti visiškai naują Pasienio anglies dvideginio korekcinis mechanizmą (PADKM).
Tai reiškia, kad importuojami iš trečiųjų valstybių ne „žali“ produktai, kurių gamybos metu padidėjo atmosferos tarša anglies dioksidu, bus atitinkamai apmokestinami. PADKM bus taikomas cemento, aliuminio, trąšų, elektros energijos gamybos, geležies ir plieno produktams.
Tiesa, kaip pastebėjo žurnalistų kalbintas L. Mažylis, tokiam Pasienio anglies dvideginio korekciniam mechanizmui pritaria ne visi.
„Čia susikirtimas tarp įvairių EP frakcijų. Europos liaudies partijos frakcija, kuriai aš atstovauju, nusiteikusi neskubėti atsisakyti ATL, o pranešėjas Mohammedas Chahimas yra už greitesnį ir radikalesnį Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įvedimą, kad jis pakeistų dabar galiojančią ir iš esmės pasiteisinusią ATL sistemą“, – pasakojo L. Mažylis.
Naujas mokestis ES turėtų atsirasti palaipsniui. Jo idėja yra ta, kad, jeigu ES gamintojai nemažai moka už taršą, tai reikėtų apmokestinti ir importuojamas į bendrijos teritoriją trečiųjų šalių prekes, kurioms gaminti teršta aplinka kad būtų išlygintas skirtumas.
Europos komisija siūlo, kad mokestis apimtų cementą, geležį, plieną, aliuminį, elektrą ir trąšas. Šį mokestį planuojama pradėti taikyti nuo 2025 m.
PADKM būtų taikomas šių sektorių produktams: cemento, aliuminio, trąšų, elektros energijos gamybos, geležies ir plieno.
Viena iš daugiausiai į ES importuojančių tokių produktų šalių, yra Rusija, tiekianti geležį ir aliuminį. Antra labiausiai paveikta PADKM būtų Turkija.
Penktoje vietoje šalis, kuriai grėstų toks mokestis, yra Ukraina, ypač dėl iš jos importuojamo plieno. Tiesa, dėl pastarosios šalies, kurioje dabar vyksta karas, apmokestinimo smarkiai diskutuojama.
„Dar iki karo buvo išgirsta mūsų pozicija, kad greitai ir radikaliai pritaikius šį siūlomą mechanizmą, pvz., Ukrainai, jos ekonomika būtų smarkiai pakirsta“, – pastebėjo L. Mažylis.
Auštrevičius: svarbu nenuskurdinti Ukrainos
Europarlamentaras Petras Auštrevičius portalui „Delfi“ sakė PADKM vertinantis labai teigiamai.
„Tai – neišvengiamas dalykas, jeigu nenorime, kad mus užtvindytų dempinginės paslaugos ir prekės.
Reikia tik pagalvoti, kaip bus su kai kuriomis energetikos prekėmis iš Ukrainos, nes ši šalis tikrai dabar neturi pinigų perėjimui prie žalinimo ir panašiai. Jie gali susidurti su ta problema.
Aš manau, kad Ukrainai reikalingas šiek tiek ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Jie turi pereidinėti ir adaptuotis prie mūsų sąlygų, bet reikės padėti, nes juos galime labai greitai nuskurdinti. Tas energetinis skurdas Ukrainoje yra labai jaučiamas.
Bet aš iš esmės remiu šį PADKM. Jis bus taikomas ir Rusijai. Čia yra finansinis instrumentas, bet darantis stiprią įtaką ir energetikai“, – neabejojo P. Auštrevičius.
Valstybei gresia papildomi įsipareigojimai
Kartu ES šiame plenariniame posėdyje svarsto aviacijos apyvartinių taršos leidimų sistemos peržiūrą. Tai yra, nuo 2027 m. neapmokestinamų ATL aviacijos sektoriuje jau nebeliktų.
Taip pat valstybės turėtų įsipareigoti priimti priemones, mažinančias taršą tuose sektoriuose, kurie į įprastinę ATL sistemą nebetenka, tai yra transporto ir pastatų.
„Lietuvai tai – jautri tema, nes apie du trečdalius Lietuvos teršėjų ATL mechanizme nedalyvauja. Vadinasi, valstybei gali atsirasti papildomų įpareigojimų“, – komentavo L. Mažylis.
Anot jo, kaip tai paveiks Lietuvos gyventojus, priklausys nuo to, kokie bus priimti skaičiai, kokie tikslai bus iškelti narėms ir nuo to, kokių tolimesnių priemonių imsis kiekviena šalis.
Pereiti prie žalesnių ekonominių veiklų turėtų padėti ES numatytos Socialinio klimato fondo, kurio biudžetas 2025–2032 m., kaip tikimasi, būtų 72 mlrd. eurų, lėšos.
„Lietuva tikisi ir siekia kuo daugiau gauti iš socialinio klimato fondo. Kaip tai atsilieps toliau kiekvienam vartotojui, šiandien sunku pasakyti“, – aiškino L. Mažylis, pridūręs, kad įpareigotos bus ir pačios valstybės sukurti infrastruktūrą, kad žmonės persėstų prie elektromobilių.
Europos Parlamente bus nustatyti CO2 emisijų standartai, kad automobilių gamintojams būtų nustatomi kur kas mažesni anglies dioksido išmetimo kiekiai negu šiuo metu.
„Klausimas, ar mes turime radikaliai reikalauti iš tradiciniu kuru grįstų automobilių ir furgonų, kad jie turėtų mažinti anglies dioksido išmatas“, – abejojo L. Mažylis.
Atkreiptas dėmesys ir į miškų svarbą
Europos Parlamente svarstomas ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) teisės aktas.
Kaip žinia, miškų vaidmuo, mažinant klimato taršą ir kovojant su klimato kaita, yra esminis. Miškai laikomi pagrindine CO2 saugykla. Jie sugeria kur kas daugiau anglies dvideginio, nei išmeta į atmosferą. Būtent miškai sugeria apie ketvirtadalį energetikoje, pramonėje ir transporte išskiriamo CO2 kiekio.
EP ketina nustatyti, kiek iki 2030 metų miškai turėtų sugerti 310 tonų CO2 ekvivalentų.
Komentuodamas šį ir kitus klausimus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys europarlamentaras Bronius Ropė sakė, kad žaliojo kurso tiek žemės ūkyje, tiek sanglaudos politikoje yra labai nedaug, o Lietuva, jo nuomone, Europoje atrodo gana neblogai pagal žemės ūkio taršos rodiklius.
„Lietuvoje galvijų hektare yra 12 kartų mažiau negu Olandijoje, pesticidų mūsų šalyje išpilama 5 kartus mažiau negu senose Europos Sąjungos šalyse. Taigi, mes esame tikrai švari, ekologiškai šalis“, – neabejojo B. Ropė.
Balsavimas dėl išvardintų klausimų Europos Parlamente vyksta šiandien, birželio 8 dieną.
