Ministras kaltinamas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.
Pats K. Navickas tikina, kad interpeliacija inicijuojama politiniais motyvais, jį palaiko dalis ūkininkų – norą išsaugoti ministrą viešu kreipimuisi yra išreiškusi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, paramą jam bendrame laiške parlamentarams taip pat išsakė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Organizacijų akcentuojama, kad K. Navickas siekia padėti jauniems bei smulkiems ūkininkams, rūpinasi jų, o ne vien ministro pasitraukimo reikalaujančių stambiųjų ūkininkų interesais. Be to, argumentuojama, jog K. Navicką nušalinti siekiama būtent tuo metu, kai Lietuvoje diskutuojama dėl ateinančių ketverių metų žemės ūkio politikos, spaudžiant stambiesiems ūkininkams.
Nepasitikėjimą ministru dar praėjusių metų pabaigoje išreiškė Žemės ūkio tarybos atstovai. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių.
Kritikos sulaukė Žemės ūkio ministerijos vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos parengtas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. K. Navickas kaltintas prastu vadovavimu ir nekompetencija.
Ragindami ministrą trauktis, žemdirbiai tuomet prašė K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.
