Neringą kasmet aplanko apie pusę milijono turistų, tikimasi, kad po pandemijos nuosmukio rinka atsigaus.
„Galėtume sakyti, kad atsigauna grupinis turizmas, tačiau viešbučiai, kurie dirba su turizmo rinkomis, sako, jog rezervacijos yra atšaukiamos, ypač Vokietijos atstovų.
Bet nuo liepos mėnesio rezervacijos dar vis paliktos, tad tikimės tos senosios gerosios rinkos sugrįžimo šią vasarą“, – sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.
Kuršių nerija nakvynę vienu metu gali pasiūlyti 14 tūkst. žmonių – ir pas privatininkus, ir prašmatniuose viešbučiuose.
„Pikinėmis datomis kainos kandžiojasi, bet turime turėti omenyje, kad Nida – išskirtinė vieta“, – teigia vieno iš viešbučių vadovas Robertas Lukošius.
Jis priduria, kad kainas kelia ir kiti veiksniai: vasara Nidoje yra trumpa, o infrastruktūra turi būti atnaujinama, darbuotojai – uždirbti konkurencingus atlyginimus.
Todėl, pasak LNK, keturių žvaigždučių viešbutis Neringoje prieinamas ne visiems.
„Jeigu turime darbo dienomis, tai kambarys gali kainuoti nuo 119 eurų už dvivietį su pusryčiais iki maksimum 439 eurų – tai apartamentai liepos mėnesį“, – aiškino R. Lukošius.
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad kurorte nakvynę galima rasti ir už 50 eurų, yra ir kempingas. Jis pataria kreiptis tiesiogiai į neringiškius ir mokėti derėtis.
Anot mero, naudojantis kai kurioms rezervacijos platformomis galima permokėti.
„Jeigu užsakinėjate per „Booking“, tai mokant vien tik jam 1000 eurų už dešimties dienų poilsį keturių asmenų šeimai Neringoje, tektų atiduoti 180 eurų be valstybei ir savivaldybei skirtų mokesčių“, – skaičiuoja D. Jasaitis.
Surinkti sezoninius darbuotojus šiemet verslininkams lengviau. Tačiau darbuotojams tenka ne tik mokėti algas, bet ir juos apgyvendinti.
„Brangsta viskas, kas susiję su maistu. (...) Tai lemia ir mūsų pardavimo kainas, nes išaugo ir produkcija (jos kainos – red.), kurią perkame, įsigyjame, taip pat normalu, kad kyla transporto išlaidos“, – sako restorano vadovas Mantas Ruzveltas.
Laivo savininkas Romas Šležas sako, kad pabrangino kelionę dviem eurais – iki 12 eurų.
„Ir tai ne visi. Kiti laiveliai – 10 eurų. Vis tiek reikia ir įgulai, ir mokesčius mokėti. Nes viskas kilo, tai nekelti (mums) kaip ir nebėra logikos“, – sako jis.
Neringiškiai sako, kad kainos auga daugmaž penktadaliu.
„Visur kyla, ne tik Neringoje, ir nėra baisu, nes mes išvažiuodami diskutavome, kur apsipirkti, gal Klaipėdoje, bet visur Lietuvoje tos pačios kainos“, – sako viena pašnekovė.
Kita moteris pastebi, kad kainos sparčiai kinta, tačiau atostogauti nusiteikę žmonės turbūt bus pakantesni brangimui.
„Vakar buvo vienokios, šiandien jau kitokios. Kaip pasakyti: jeigu žmonės ruošiasi atostogauti ir kaupia, tai jie turbūt jau nebeskaičiuoja“, – sako kita pašnekovė.
„Taip, reikia skaičiuoti, galvoti, bet jeigu jau turi galimybę atvykti, tai manau, kad reikia daugiau lengvumo“, – pastebi dar viena kalbinta praeivė.
Tiesa, ir atvažiuoti į Kuršių neriją dabar brangiau. Besikeliantieji per marias lengvuoju automobiliu nuo birželio jau moka 5 eurais daugiau. Ekologinis mokestis nedidėja, jis ir taip nemenkas: lengviesiems automobiliams – 30 eurų.
Bet Kuršių nerija, teigiama, gerokai atsinaujinusi: sutvarkytos gatvės, nutiesti nauji dviračių takai, laiptai į kopas, radosi naujų kultūros židinių ir degalinė pramoginiams laivams.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
