„Tiek aš asmeniškai, tiek visa mūsų komanda turime viltį ir ambicijas vėl užaugti bei grįžti prie tų apyvartų ir pervežtų krovinių tonų, kurias turėjome 2020 metais. Sakyčiau, esame lankstūs ir ambicingi, (...) visos pastangos dabar yra skiriamos verslo auginimui, plėtrai Lenkijoje, Ukrainos suteikiamų galimybių išnaudojimui, Kinijos srauto pritraukimui“, – interviu BNS Plius sakė E. Šimė.
Pasak E. Šimės, dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai krovinių per Lietuvą mažėja palaipsniui, o iki birželio vidurio jos įsigalios visa apimti, todėl manoma, kad jų srautas smuks nuo pernykščių 51 mln. iki 26 mln. tonų.
„Šios prognozės nekeičiame, nors tą kritimą kažkiek koreguos vežamas Ukrainos krovinių srautas. Jis nėra įskaičiuotas į prognozę, tačiau bent jau kol kas jis, mūsų manymu, galimai yra nedidelis“, – sakė „LTG Cargo“ vadovė.
Sankcionuotas prekes – medieną, metalus, cementą bei kitas – iš Rusijos bei Baltarusijos, vežantys įmonės klientai, anot E. Šimės, turėjo du pasirinkimus – dalis jų atsisakė vežti iš karto, kita dalis veža toliau.
„Kai kurie jų, pavyzdžiui, skaldininkai iš karto atsisakė medžiagų iš Rusijos ir Baltarusijos, nors ir turėjo iki birželio galiojančias sutartis. Tuo metu dalis klientų prekes veža toliau, dalies jų kiekiai yra sumažėję, dalies – nepakitę. Bet iš esmės paliečiami sektoriai yra tie patys – anglis, skalda, mediena. Nieko naujo neatsirado“, – kalbėjo E. Šimė.
Komentuodama padėtį Latvijoje, kur geležinkelių krovinių apimtys šiemet padidėjo 13 proc., ji sakė, jog tai didžiąja dalimi lėmė anglies vežimas iš Kazachstano į Latvijos uostus, tuo metu dėl didelio anglies dulkėtumo aplinkosaugininkai neleidžia jos krauti Klaipėdos uoste.
Dėl Ukrainos krovinių vežimo į Klaipėdos uostą ji sakė, jog įmonė galėtų maksimaliai išvežti šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą – per metus tai būtų daugiausia apie 3 mln. tonų.
„Dabar tą judėjimą matome ir jis nėra susijęs tik su grūdinių kultūrų gabenimu. Su Ukraina mes kalbame ir apie aliejaus, ir apie metalo išvežimus, yra didesnis prekių spektras, tačiau pralaidumas, žinoma, išlieka tas pats. Mes galvojame, kad jau netrukus sulauksime keturių sąstatų per savaitę, dalis jų būtų grūdai, dalis – aliejus“, – kalbėjo „LTG Cargo“ vadovė.
Kalbėdama apie įmonės plėtrą į Vakarus, ji sakė, jog šiemet startavo maršrutą į Duisburgą Vokietijoje – šiuo metu juo važiuoja trys sąstatai per savaitę, o iki metų pabaigos numatoma jų skaičių padidinti iki penkių.
„Su Duisburgu mums labai puikiai sekasi, į šį maršrutą mes žiūrime kai į stuburą, kurį planuojame aplipdyti tiek iš vieno, tiek ir iš kito galo. Iš Lietuvos pusės potencialią prisilipdyti turi planuojamas atnaujinti „Ambertrain“ traukinys, iš Duisburgo pusės – daug kitų krypčių. Viena iš krypčių, į kurią jau dabar žiūrime, yra Italija, bet jų gali būti ir daugiau – Didžioji Britanija, Nyderlandai, kitos“, – kalbėjo E. Šimė.
„Šiuo metu turime daugiau kaip 10 nuolatinių klientų, jų skaičius nuolat auga. Žinoma, klientų dydžiai skiriasi, vieni užima pusę sąstato, kiti – po vieną konteinerį ar puspriekabę. Susidomėjimas šiuo maršrutu didelis, mes žinome, kad yra eilė laukiančių klientų ir stebinčių, kaip mums seksis tą grafiką užtikrinti. Pats traukinio užimtumas iš tiesų yra labai didelis“, – pridūrė „LTG Cargo“ vadovė.
Tuo metu Lenkijos rinkoje, pasak E. Šimės, „verda intensyvus darbas“, situacija šioje šalyje labai pasikeitė – iš esmės visas Ukrainos krovinių srautas, išskyrus Rumuniją, juda per Lenkiją į jos uostus, todėl rinkoje trūksta ir vežėjų, ir resursų – platformų, vagonų, lokomotyvų.
„Mes šiemet planavome Lenkijoje turėti šešis lokomotyvus, dabar metų pabaigoje galvojame turėti dvylika. Dalį jų ketiname įsigyti šiek tiek anksčiau nei planavome, dalį nuomosimės. Taip pat ir platformų skaičių stipriai padidinome nuo to, kas buvo planuota metų pradžioje“, – kalbėjo „LTG Cargo“ vadovė.
Įmonė Lenkijoje jau vežė anglį, grūdus iš Ukrainos – apie 300 tūkst. tonų – jie skirti Lenkijos vidiniam vartojimui.
Be to, „LTG Cargo“ domina galimybė dalyvauti Kiniją ir Europą jungiančiame Transkaspijos maršrute, ypač žinant apie kinų planus perkelti krovinių srautus apeinant Rusiją.
„Visas maršrutas šiuo metu yra dėliojimas, todėl dalintis kažkuo konkrečiu dar per anksti, bet mes labai norėtume, kad tas kiniškas srautas, kuris buvo ir kurio dabar neturime, grįžtų per vidurinį koridorių. Matome savo potencialą, turime ką pasiūlyti, bendradarbiaujame su šalimis, kurios galimai dalyvaus tame maršrute“, – kalbėjo E. Šimė.
Didesnės sėkmės iki šiol nesulaukęs Baltijos šalių „Ambertrain“ projektas, pasak jos, iš esmės jau gaivinamas, įvyko pirmos derybos su partneriais Latvijoje ir Estijoje: „Labai tikimės, kad rudenio išjudėsime. Iki šiol „Ambertrainas“ iš esmės nevažinėjo, ten keitėsi tarifai, buvo ir daug kitų pasikeitimų, dėl to tas maršrutas tapo nepatrauklus, bet dabar mes planuojame jį atstatyti ir pradėti pervežimus“.