Pasak jo, šiandien padėti Ukrainai reikia ne tik siunčiant ginklus ar vežant humanitarinę pagalbą, tačiau ir pasirūpinant grūdų, kurių Ukraina turi apie 4 tūkst. vagonų, tranzitu.
„Manau, kad tą padaryti yra tikrai būtina. Ukraina turi, berods, apie 4 tūkst. vagonų grūdų, kuriuos reiktų išgabenti, nes jie po kažkurio laiko suges arba dar blogiau, juos atims rusai. Ne visi grūdai yra toje vietoje, kur vyksta karo veiksmai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė S. Besagirskas.
„Kitas dalykas, ukrainiečiai negali galvoti apie naują derlių, nes jie neturės kur sandėliuoti. Vagonai užpildyti, elevatoriai užpildyti ir kiek su ukrainiečiais kalbėjome, jie fiziškai neturės kur dėti naujų grūdų. Todėl manau, kad būtina tą padaryti“, – pridėjo jis.
VPVA prezidento manymu, baltarusiškos kalio trąšos, kurios galimo susitarimo atveju vėl būtų gabenamos į Klaipėdos uostą, neduotų tiek daug naudos Baltarusijai, kiek jos gautų ukrainiečiai, išgabenę grūdus. Anot jo, kartais į situaciją žiūrima keistai, nes Rusijoje likę nemažai farmacijos, tarptautinių kompanijų, bet apie jas Lietuvoje nešnekama.
„Mes šnekame apie kažką, pavyzdžiui, kai buvome prisikabinę prie „Vičiūnų“ ir sakėme, kad čia blogiausia įmonė ir vos nepadarėme atpirkimo ožiu, nors jie aiškiai iškomunikavo, gal kiek pavėluotai, bet jie irgi traukiasi iš Rusijos rinkos, tačiau tai nėra sprendimas, kurį gali įgyvendinti per vieną dieną. Tuo tarpu daug kitų kompanijų, kurios Rusijoje ir Baltarusijoje iki šiol dirba ir galvoja, kaip pasitraukti, apie jas net neminima“, – sakė S. Besagirskas.
„Kartais nėra taip paprasta uždaryti, parduoti verslą kitose šalyse, ypač tokiose rizikingose, kaip Rusija ar Baltarusija“, – pridūrė jis.
Jo tvirtinimu, šiuo atveju žala, padaryta Lietuvai arba nauda Baltarusijai dėl kalio trąšų būtų labai minimali, tačiau nauda Ukrainai būtų milžiniška ir grūdų tranzito koridorių per Baltarusiją būtų galima atverti bent pusmečiui, jeigu tiek užtektų grūdus išgabenti.
„Kitas dalykas, kiek žinau, nei Ukraina, nei Lietuva neturi pakankamai vagonų išgabenti tuos grūdus, Baltarusija turi. Yra daug niuansų, kur mes šiandien be Baltarusijos neišsiversime“, – aiškino VPVA prezidentas.
S. Besagirskas taip pat mano, kad toks grūdų gabenimas padėtų dalinai kompensuoti nuostolius, kurių neteko Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“.
„Krovos kompanijos turėtų darbo, keli tūkstančiai darbuotojų grįžtų į darbą ir aplinkinės kompanijos, kurios taip pat iš to gyveno. Dirbančiųjų skaičiumi, sakyčiau, 5–6 tūkst. darbo vietų susikurtų“, – teigė VPVA prezidentas.
ELTA primena, kad penktadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.
Pasak Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „BelTA“, jie, be kita ko, svarstė ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problemą.
„Pašnekovai aptarė aktualiausius darbotvarkės klausimus, ypač daug dėmesio skirdami grūdų išvežimo iš Ukrainos teritorijos problemai. Valstybės vadovas aiškiai apibrėžė poziciją šia tema: Baltarusija pasirengusi Ukrainos grūdų tranzitui į Baltijos jūros uostus per savo teritoriją. Be to, Minskas pasirengęs teikti visokeriopą pagalbą juos pervežant Baltarusijos geležinkelio transportu ir skirti tam reikiamus pajėgumus“, - sakoma „BelTA“ pranešime.
Pasak pranešimo autorių, A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir sutinkančių suteikti savo uostus Baltijos jūros šalių atstovai, kad būtų sureguliuota grūdų išvežimo problema.
Bet, kaip pažymi „eurointegration.com.ua“, A. Lukašenkai svarbiausia, kad šie uostai (Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Rusijos) būtų atviri ir baltarusiškoms prekėms.
Gautomis žiniomis, A. Guterresas paprašė kelių dienų, kad galėtų pasitarti su suinteresuotų šalių vadovais.
