Jo teigimu, ši pramonės šaka neišnyko senose Europos Sąjungos šalyse - Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
"Lietuvos bendrovės diegia naujoves ir be perspėjimų", - pridūrė L.Lasiauskas.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys trečiadienį pareiškė, kad Lietuvoje reikia sumažinti žemų technologijų įmonių, kuriose darbuotojai gauna mažus atlyginimus, skaičių. Jis minėjo tekstilės, maisto gamybos, medžio apdirbimo, baldų gamybos įmones.
K.Daukšio žiniomis, 50 proc. Lietuvos pramonės įmonių gamina mažos pridėtinės vertės produktus. Tuo tarpu aukštų technologijų įmonės sudaro 16 proc. visos šalies pramonės.
Aukštų technologijų poreikį pramonėje K.Daukšys prisiminė po to, kai laimėjo kovą su švietimo ir mokslo ministru Remigijumi Motuzu dėl teisės skirstyti Europos Sąjungos paramą mokslo tyrimams bei verslo ir inovacijų sąlygoms gerinti.
"Paramos skirstymo kriterijai lyg ir nustatyti. Ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos turėtų žiūrėti, kiek projektai atitinka tuos kriterijus. Keista, kad jau šiandien ministras kalba apie tai, kas negaus pinigų, kai dar paraiškos nesukurtos", - sakė baldžius ir medienos apdirbėjus vienijančios asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas.
Jis pažymėjo, kad medienos apdirbėjai Lietuvoje sukuria didžiausią BVP dalį tarp kitų pramonės šakų.
2004-2006 metų etape Lietuvos baldų pramonės įmonės gavo beveik 100 mln. litų paramos.
Daugiausia atseikėta medienos plokščių gamyklos statybai Kazlų Rūdoje - 45,7 mln. litų ir SBA statomam baldų fabrikui Visagine -26,8 mln. litų.