Politikas argumentuoja, kad pernai bendros antstolių individualios veiklos pajamos siekė 25,8 mln. eurų, o vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 228 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17,1 tūkst. eurų pajamų mokesčio. Tokius duomenis pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Iš 113 antstolių, deklaravusių pajamas inspekcijai, 107 antstolių metinės pajamos viršijo 100 tūkst. eurų.
„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas vidutiniškai buvo vos 7,5 proc.“, – aiškina M. Majauskas.
Pasak jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis pernai deklaravo 552 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 8 proc. efektyvų pajamų tarifą arba 15 proc. po leidžiamų atskaitymų. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.
„Vertinat bendrą mokestinę naštą, įskaitant gyventojo pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, situacija atrodo dar liūdniau. 2021 metais didžiausias pajamas gavusio antstolio po visų mokesčių ir deklaruotų veiklos sąnaudų bendra mokestinė našta sudarė apie 19 proc.
Tuo tarpu eilinio piliečio gaunančio 2 tūkst. eurų bruto atlyginimą mokestinė našta yra net 39 proc.“, – toliau argumentuoja konservatorių politikas.
Jo teigimu, privilegijuota mokestinė tvarka turėtų išlikti tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims.
„Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką. Tačiau mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims gaunantiems milžiniškas pajamas (...).
Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didesnius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs BFK pirmininkas.
Dar pernai vasarį M. Majauskas žadėjo didesnius mokesčius daug uždirbantiems, tarp jų ir antstoliams.
Tačiau Lietuvos antstolių rūmai tąkart patikino, kad pajamos, kuria vertina M. Majauskas, yra ne tik antstolio, bet ir dar kelių darbuotojų kontoros, o mokesčių sumokama daugiau. Be to, antstoliai savo turtu atsako už veiksmus.
„Gerbiamas parlamentaras M. Majauskas – ne pirmas politikas, kurį suklaidino antstolių veiklos forma. Mokesčių prasme antstolis yra individualią veiklą vykdantis asmuo. Tačiau pajamas – veiklai būtinas apyvartines lėšas – uždirba ne vienas antstolis, bet visa antstolio kontora. Kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės“, – teigiama Lietuvos antstolių rūmų komentare.
Pasak komentaro, antstolio sumokami mokesčiai valstybei – PVM, GPM ir Sodros mokesčiai už save ir samdomus darbuotojus – 2019 metais vidutiniškai sudarė 34 proc. surenkamų pajamų. Kai tuo metu, ekspertų teigimu, verslo įmonės į biudžetą vidutiniškai sumoka tik 27,5 proc. mokesčių (pelno ir dividendų).
Antstolių rūmų vertinimu, politiko minima vidutinė antstolio sumokamo pajamų mokesčio suma – 17 tūkst. eurų per metus arba 1416 eurų per mėnesį – atitiktų valstybės pareigūno, kuriam būtų mokamas 7080 eurų atlyginimas „popieriuje“, sumokamą GPM.
Siekiant išvengti klaidinančių interpretacijų antstolių pajamų klausimais, galbūt vertėtų svarstyti galimybę keisti antstolių veiklos formą, siūlė Lietuvos antstolių rūmai. Antstolis uždirba pajamas tik tada, kai realiai išieško priteistas skolų sumas. Išieškojimas vidutiniškai užtrunka iki dvejų metų.
„Dažnai išieškojimas būna sudėtingas arba net neįmanomas dėl skolininko vengimo vykdyti prievolę ir jo nemokumo. Nesėkmės atveju antstolis neuždirba nei cento, o skolos administravimo išlaidas turi padengti iš savo atlyginimo. Todėl antstolių veikla finansiškai yra itin rizikinga.
Atskirų mėnesių pajamos gali stipriai svyruoti, o kai kurie mėnesiai gali būti ir nuostolingi“, – patikina antstolius jungianti organizacija.
