Sąskaitos tuštėja
Remiantis Lietuvos banko (LB) duomenimis, įmonių indėliai bankuose 2021-ųjų gruodį siekė vieną iki šiol didžiausių sumų – 9,5 mlrd. Eur, tačiau atėję Naujiejj atnešė pokyčių.
Kaip matyti, sausį įmonių sąskaitos bankuose traukėsi ir mažėjo iki 9,3 mlrd. Eur, o vasarį tesiekė 9 mlrd. Eur.
Visgi kovas atnešė staigmenų ir indėlių suma didėjo iki 9,17 mlrd. Eur, tačiau, naujausiais duomenimis, balandį vėl krito ir dabar siekia 9 mlrd. Eur.
LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis patvirtino, kad tai, jog Lietuvos gyventojų ir įmonių indėlių bankuose suma ėmė mažėti, pastebima nuo 2022-ųjų pradžios.
„Įmonės balandžio mėn. turėjo sukaupusios 9,0 mlrd. Eur indėlių, per mėnesį jų suma sumažėjo 1,8, o per metus – 4,0 proc.“, – skaičiavo jis.
Kaip tikino, įmonių indėliai bendrai traukiasi dėl tų pačių priežasčių, kaip ir gyventojų, ir tam daugiausia įtakos turi infliacija bei investicijos.
„Po COVID pandemijos atsigavusios įmonės ėmė didinti investicijas, todėl, augant tokių lėšų poreikiui, jos daugiau laisvų lėšų nukreipė investavimui, o ne į sąskaitų likučius.
Įsibėgėjusi infliacija taip pat tuštino įmonių sąskaitas bankuose: įmonių parduotos produkcijos kainos nuo 2022 m. pradžios augo mažiau nei importuotų prekių kainos“, – teigė LB specialistas.
Grąžina skolas, reikia apyvartinių pinigų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiavo, kad įmonių indėlių suma balandį mažėjo 168 mln. eurų, kas yra istoriškai nemažas nuosmukis, palyginti su ankstesnių metų balandžiu, o per keturis mėnesius nuosmukis siekia net 514 mln. eurų.
„Tai yra istoriškai daug“, – pridūrė jis.
Pagrindinė priežastis, kodėl krinta įmonių lėšos sąskaitose, kaip tikino, yra susijusi su pinigų įdarbinimu.
„Tai reiškia, kad įmonėms dėl šoktelėjusių žaliavų kainų ir sankcijų išaugo apyvartinio kapitalo poreikis, todėl įmonės būtent čia ir priverstinai, ir savanoriškai įdarbina savo pinigus.
Be to, įmonės grąžina ir per pandemiją atsiradusias mokestines skolas valstybei“, – sakė jis.
T. Povilausko teigimu, didesnė tikimybė, kad artimiausius keletą mėnesių įmonių indėlių mažėjimas tęsis, tačiau vėliau tokias tendencijas gali pristabdyti ar net pakeisti kiti veiksniai, tarkime, valstybės politika dėl tam tikrų kompensacijų.
„Pavyzdžiui, valstybė padengs „Igničiui“ gyventojų skolą už elektrą, o tai reiškia, kad pinigai iš valdžios sektoriaus ateis į įmonių sektorių.
Taip pat, kokie bus skolinimo verslui tempai, nes išduota paskola padidina sąskaitų likučius bankų sistemoje, kol tie pinigai neišleidžiami. Svarbu ir kiek tęsis įmonių atsargų didėjimas, nes vis vien ateis metas, kai atsargų lygis pradės mažėti ir pinigai pradės grįžti iš apyvartinio kapitalo į sąskaitas“, – sakė jis.
Mato „raudonus“ įspėjamuosius ženklus
„Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas taip pat tikino, kad įmones iš banko sąskaitų nusiimti pinigus priverčia keletas veiksnių, tarp jų, ir jau minėtas apyvartinių lėšų trūkumas.
„Šuoliškai išaugusios energetikos išteklių sąnaudos, su darbo santykiais susijusios išlaidos, didelis neapibrėžtumas ir ryškėjantis apyvartinių lėšų trūkumas privertė įmones vis aktyviau „traukti“ pinigus iš sąskaitų“, – sakė jis ir skaičiavo, kad nuo metų pradžios šis procesas įgavo pagreitį ir balandžio mėn. įmonių indėlių likutis susitraukė 4 proc., palygintu su tuo pačiu periodu pernai.
„Iš vienos pusės, laukėme popandeminio sugrįžimo ir buvome pasiruošę augančiam bankrotų skaičiui. Gaila bet, jau dabar matome, kad šiais metais, bankrotų skaičiaus augimo tempas, tikėtina, pranoks prognozes“, – teigė vadovas.
Pasak jo, išaugusios užklausų apie įmonių skaičius iš finansų įstaigų taip pat byloja apie padidėjusį poreikį kreditavimui.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, vėlavimo atsiskaityti reitingas taip pat pakeitė trajektoriją ir vis dažniau demonstruoja „raudonuosius“ įspėjimo ženklus.
Vertinant kredito biuro „Creditinfo“ informaciją matomas nežymus unikalių skolininkų skaičiaus mažėjimas, tačiau vidutinė vienos įmonės skola per pastaruosius du metus išaugo beveik 6 proc.“, – teigė jis.
