Šiandien 36 parduotuves visoje Baltarusijoje valdanti įmonė „Mart Inn Food“ įsteigta 2012 metais ir nuo tada valdoma per lietuvišką bendrovę „Ordeta“.
Jos akcininkai yra D. Dunduliui ir Rolandui Činčiui priklausanti „Rivona“ bei „Lords LB“ fondas „Private Equity Fund I“.
D. Dundulis prie „Mart Inn“ prisijungė 2015 metais ir iki 2017 metų „Ordeta“ buvo valdoma perpus, po 50 proc. akcijų.
2017 metų gegužę D. Dundulis „Verslo žinioms“ sakė, kad savo akcijas jau norėtų parduoti.
„Su džiaugsmu atsisakyčiau turimų akcijų, jeigu šiandien kas sumokėtų pinigus, kuriuos jau įdėjome. Tai būtų 8 mln. eurų. Tačiau šiandien nematau, kas galėtų sumokėti“, – sakė jis.
Vis dėlto, netrukus jo akcijų dalis sumažėjo, nors ir ne iki 0, bet iki 13 proc. Likę 87 proc. iki šiol valdomi „Private Equity Fund I“.
Nusprendė trauktis
„Private Equity Fund I“, tai – vienas investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomų fondų.
Kaip nurodoma jų tinklapyje, bendra kolektyvinių investavimo subjektų valdomo turto vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną siekė 730 mln. eurų. „Private Equity Fund I“ teko 25 mln. eurų šio įvertinimo.
Fondas pristatomas taip: „Siekiant investuoti į sparčiai augančias įmones Baltarusijoje, 2012 metų rugpjūčio 29 dieną veiklą pradėjo uždarojo tipo privataus kapitalo investicinis fondas „Lords LB Private Equity Fund“. Fondas šiuo metu yra investavęs į įmonę, valdančią mažmeninės prekybos tinklą ir sparčiai vykdančią plėtrą Baltarusijoje“.
Nurodoma, kad nuo veiklos pradžios fondo vertė yra sumažėjusi 10,06 proc.
Kaip „Delfi“ perdavė „Lords LB“ atstovė Marija Matuzevičienė, investuotojai yra pritarę sprendimui pasitraukti iš veiklos Baltarusijoje.
Apie šį sprendimą šių metų pradžioje buvo informuota ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
„Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą, mes ateities verslui Baltarusijoje nematome“, – teigė „Private Equity Fund I“ valdytojas Artūras Šilinis.
„Lords LB“ atstovai apie pardavimo procesą kol kas plačiau nekomentuoja.
„Lords LB“ akcininkai yra Nyderlanduose registruotos bendrovės „Stichting“ valdoma „Patralis“, Antano Vainausko „Serenus“, M. Marcinkevičiaus „Glera“, Andriaus Stonkaus „Aemolus“ ir tas pats Andrius bei Jonas Stonkai.
Bylinėjosi su Numavičiumi
M. Marcinkevičius 2021 metų rugpjūtį interviu agentūrai BNS sakė, kad jo verslui Baltarusijoje sekasi sunkiai.
„Niekam ne paslaptis, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Tokiomis sąlygomis dirbti yra be galo sunku. Nuostolių ten prisidaryta nemažai ir šiuo metu nėra ten kuo girtis“, – po prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą vykusių protestų sakė jis.
M. Marcinkevičius dar pridūrė, kad jau buvo bandęs „Mart Inn“ parduoti.
„Bandymų buvo, bet jie labiau buvo apklausos, kas čia galėtų domėtis, lygmenyje. Esant dabartinei situacijai Baltarusijoje, ten likvidumas dabar yra artimas nuliui. Sprendimas investuoti Baltarusijoje, manau, buvo klaidingas. Ta šalis pagal savo verslo aplinką iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, ten investuoti sąlygos yra labai nepalankios“, – sakė jis.
Dėl sprendimo investuoti Baltarusijoje M. Marcinkevičius ne vienerius metus bylinėjos su „Maxima grupe“ ir jos įmone „Franmax“. Jos iš „Mart Inn Food“, Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių bei Eglės Jokubynienės siekė prisiteisti daugiau kaip 170 mln. eurų žalos dėl neva sužlugdytų plėtros planų Baltarusijoje.
Tačiau 2021 metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė. Tiesa, „Maxima grupė“ tuomet sakė, kad tokį sprendimą dar skųs.
„Mart Inn“ buvo kaltinama neteisėtu „Maxima“ tinklo koncepcijos pasisavinimu ir verslo plėtros planų Baltarusijoje sužlugdymu. Tačiau teismas tada pasisakė, jog „Maxima grupė“ ir „Franmax“ to įrodyti nesugebėjo.
Apie „Maxima“ planus plėstis Baltarusijoje buvo rašoma ir pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numos 2015 metais paskelbtoje „VP Baltojoje knygoje“.
Joje teigiama, kad „Maxima“ turėjo planų plėstis Baltarusijos rinkoje, tačiau jie nebuvo įgyvendinti, o tinklą šioje šalyje įsteigė iš grupės valdymo pasitraukę Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, kurie tuomet buvo smulkieji grupės akcininkai.
Džiaugiasi sprendimu
Kito Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Norfa“ savininkas D. Dundulis „Delfi“ sakė, kad pritaria dabartiniam „Private Equity Fund I“ sprendimui trauktis iš Baltarusijos.
„Aš šitam žingsniui pritariau jau prieš 4 metus, bet jie manęs neklausė. Labai džiaugiuosi, kad galų gale jie priėmė tokį sprendimą. Nors aš jo iš jų tiesiogiai negirdėjau.
Jau anksčiau norėjau, kad bent mūsų aktyvai būtų parduoti. Kadangi turime 13 proc. per tarpinę įmonę negalime jokio sprendimo padaryti. Mes, jei ir norėtume parduoti tą tinklą, nedarome jokios įtakos“, – aiškino jis.
D. Dundulis dar prisiminė, kad dėl savo 2015 metais padarytos investicijos pasigailėjo visai netrukus.
„Kai darėme investiciją, tikrai negalvojau, kad neteisingai darome. Bet po metų buvimo supratau. Lapkričio mėnesį nuvažiavau, o po nepilnų metų jau galvojau, kaip būtų galima iš ten pasitraukti“, – sakė jis.
Tūkstantis darbuotojų
Tinklapis martinn.by šiuo metu neveikia. Archive.org 2021 metų gruodžio 17 dieną išsaugotoje kopijoje nurodoma, kad „Mart Inn Food“ šalyje valdo 36 parduotuves.
„Pirmoji duris savo pirkėjams atvėrė 2012 metais. Šiuo metu 16 Baltarusijos miestų veikia 36 parduotuvės“, – rašoma ten.
Priduriama, kad tinklo nekilnojamuoju turtu rūpinasi kita įmonė „Glera Market“.
„Mart Inn“ parduotuvės skirtos greitam, kokybiškam ir kasdieniam apsipirkimui. Tam pasitarnauja jų kompaktiškumas, prekių asortimentas ir nedidelės kainos“, – dėstoma tinklapyje.
Taip pat nurodoma, jog „Mart Inn“ savo darbdaviu yra pasirinkę daugiau nei 1 tūkst. žmonių.
Tuo metu 2021 metų valdančiosios įmonės „Ordeta“ finansinė ataskaita nieko gero nežada. Joje nurodoma, kad įmonė pardavimo pajamų neturėjo, o grynasis nuostolis pasiekė beveik 18 mln. eurų.
„Dėl 2022 02 24 pradėto Rusijos karo Ukrainoje galimi pokyčiai bendrovės verslo aplinkoje. Karo poveikis bendrovės veiklai gali būti juntamas dėl galimo ekonominių sąlygų pokyčio ateityje“, – priduriama ataskaitos aiškinamajame rašte.
