Klaipėdos uosto įmonių teigimu, bandomasis važiavimas parodė, jog toks grūdų transportavimas įmanomas, tačiau nėra perspektyvus. Uosto vadovas Algis Latakas teigė, kad maršrutą dar reikia itin tobulinti. Anot jo, masiškas srautas įmanomas tik per Baltarusiją.
„Logiška pozicija yra diskutuoti dėl humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją. Klausime apie ukrainietiškų grūdų pervežimą per Klaipėdos uostą Baltarusija vaidina lemiamą vaidmenį. Tada nieko papildomo nedarydami, galėtume pakrauti apie 6 mln. tonų. O jei dar pastumdytume vietą sandėliuose – 8–9 mln.“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Latakas.
„Begos“ vadovas Laimonas Rimkus bandomąjį važiavimą vertino pozityviai, tačiau taip pat sakė, kad transportavimas per Baltarusiją būtų geresnis.
„Svarbu, ne finansinė nauda, nes jos čia nėra. Tiesiog džiaugiesi, kad padedi Ukrainai. Nauda atsiranda tada, kai procesas ištobulinamas ir viskas daroma labai našiai, didele sparta ir optimaliais resursais. (...) Mums patogiau dirbti senuoju, tradiciniu būdu. Tais lietuviškos vėžės vagonais, kam yra paruošti visi terminalai. Kaip dabar atvažiavo, galima dirbti, bet užtrunka“, – „Verslo žinioms“ sakė „Begos“ vadovas.
„Įsivaizduokite, pakrauti 1,8 tūkst. tonų per parą... Mes žemės ūkio kultūrų per vieną parą į aruodus galime prisemti 26 tūkst. tonų. Tai yra mūsų komercinis režimas, kuris duoda naudą“, – teigė jis.