Byloje – keturi kaltinamieji
„Atskleista ir teismui perduota didelės apimties turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo byla vienoje didžiausių Kauno mėsos perdirbimo ir gamybos įmonių. Teisiamųjų suole – keturi įmonės vadovai, įtariami organizavę nusikalstamą schemą. Padaryta žala valstybei siekia per 30 tūkst. eurų, o pasisavintų įmonės lėšų suma – beveik 175 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra“, – neseniai išplatintame pranešime spaudai teigė FNTT.
Portalui „Delfi“ pavyko išsiaiškinti, jog pareigūnų pranešime minima, tačiau neįvardinama įmonė – Kaune veikianti UAB „Samsonas“. Tai patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai. Tarp teisiamųjų – buvęs ilgametis šios bendrovės vadovas bei akcininkas Alfredas Rimidis, dabartinis jos direktorius Henrikas Urbšta ir dar du asmenys, kurie įvardinami tik inicialais D. V. ir Ž. A.
Tyrimas pradėtas dar 2016 metais
Vienas kaltinamųjų minėjo, kad teismui perduotoje byloje yra minimi 6 – 7 metų įvykiai, o tiksliau – FNTT užfiksuoti epizodai, susiję su turgaus prekeiviais ir mėsos gaminiais, kuriuos galbūt jiems tiekė „Samsonas“.
„Delfi“ žiniomis, baudžiamąja byla virtęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2016 metais, vykstant audringiems nesutarimams tarp dviejų pagrindinių bendrovės akcininkų: A. Rimidžio ir H. Urbštos. Tuomet buvo pasigirdę svarstymų, jog FNTT tyrimas gali tapti priemone šiam ginčui spręsti, galbūt teisėsauga pasitelkta vienai ar kitai pusei bandant įgyti persvarą dalinantis turtą.
Šiuo metu akcininkų ginčas jau baigtas, A. Rimidis sakė nesantis bendrovės akcininku, o „Samsonui“ dabar vadovauja H. Urbšta.
Advokatas byloje mato administracinius nusižengimus, bet ne nusikaltimus
„Mūsų vertinimu, nusikalstamos veikos sudėties čia visai nėra, nors vyks teisminis procesas, kuris atsakys į visus klausimus. Juolab, kad valstybei nėra padaryta jokia žala, o byloje analizuojamos aplinkybės, kaip vyko visa bendrovės veikla“, – sakė A. Rimidžiui atstovaujantis advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Jis patikslino, kad šiuo metu kalbama apie elementarias mokestines situacijas, kai kažką deklaravus, duomenis penkerių metų laikotarpyje galima tikslinti.
„Čia paprasti, administraciniai dalykai, kur vietos kokiai nors nusikalstamai veikai net teoriškai nėra. Nes baudžiamoji atsakomybė numatoma už pavojingas, didelę žalą darančias veikas, o ne už formalius teisės pažeidimus“, – sakė advokatas A. Vaičiūnas.
Finansiniuose dokumentuose nuslėpė dalį pagamintos produkcijos ?
Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusi FNTT į šią situaciją žvelgia kiek kitaip. Pranešime minimas laikotarpis, kai dėl „Samsono“ valdymo teismuose ginčijosi du akcininkai – A. Rimidis ir H. Urbšta.
„Pareigūnų duomenimis, galimai nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje. Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo. Tyrimo metu įtariamieji neigė vykdę kažką nusikalstamo, o su pareigūnais bendradarbiauti pradėjo tik pateikus surinktus įrodymus.
Bendrai veikusių žmonių grupė, sudaryta iš apskaitininkų, vadybininkų bei įmonės vadovų, galimai veikė koordinuodami veiksmus ir pagal iš anksto sutartą schemą. Įtariama, kad bendrovės gamybos ir logistikos padalinių darbuotojai, taip pat už produkcijos platinimą atsakingi vadybininkai išrašydavo sąskaitas faktūras tokiam kiekiui produkcijos, koks buvo išvežamas perpardavinėtojams, tačiau tos sąskaitos galimai būdavo sunaikinamos, jas mėnesio gale pakeičiant į kitas, išrašytas tomis pačios datomis ir numeriais, tik su mažesniu nurodytu produkcijos kiekiu bei sumažinta pardavimo (ar pirkimo) suma“, – teigiama FNTT pranešime apie teismui perduotą baudžiamąją bylą.
Taip pat patikslinama, kad už logistiką atsakingai buhalterei sumažinus pagamintos ir išvežtos produkcijos kiekius, tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausioji buhalterė, galimai nežinojusi apie nusikalstamas veikas, juos įtraukdavo į apskaitą.
Pasak FNTT, skaičiuojama, kad taip veikiant galėjo būti neapskaityta per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Čia minimas ir itin reikšmingas faktas – padaryta žala buvo atlyginta tyrimo metu.
Turgaus prekeiviams bylas nutraukė pagal laidavimą
„Delfi“ žiniomis, kriminalinės žvalgybos – slaptu sekimu, pokalbių klausymusi pradėtas tyrimas vėliau FNTT pareigūnus atvedė iki mėsos gaminiais prekiavusių turgaus prekeivių. Esą jie pirko „Samsono“ pagamintą, tačiau finansiniuose dokumentuose tinkamai neapskaitytą produkciją.
„Žmonės, kurie kažką darė, tai pripažino, jų atžvilgiu tyrimai nutraukti, o tie, kurie nieko nedarė – siunčiami į teismą“, – sakė UAB „Samsonas“ direktoriui H. Urbštai atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika bei patikslino, kad jo klientas pareikštus kaltinimus neigia.
FNTT praneša, kad savo kaltę pripažino produkcijos perpardavinėtojai, panašu, kad taip vadinami turgaus prekeiviai, tyrimas pagal laidavimą nutrauktas 19 asmenų, o dar 2 skirti teismo baudžiamieji įsakymai.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į sumanytos ir galimai nusikalstamos veiklos schemą buvo įtraukti ne tik už gamybą, apskaitą bei pardavimą atsakingi įmonės darbuotojai. Įtariama, kad schemoje taip pat dalyvavo ir šios įmonės pagamintais mėsos gaminiais prekiaujantys turgaus prekeiviai bei juridiniai asmenys. Skaičiuojama, kad jų iš viso buvo 37“, – nurodoma teisėsaugos pranešime.
Pasak advokato A. Mažeikos, kuris atstovauja bendrovės direktoriui H. Urbštai, tarp asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, yra ne tik turgaus prekeiviai, bet ir pačios bendrovės „Samsonas“ darbuotojai.
FNTT duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti 14 bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams. Atliekant ikiteisminį tyrimą septyni iš bendrovės darbuotojų pripažino savo kaltę, todėl jiems tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą.
Areštavo kaltinamų turtą, kurio vertė – beveik 245 tūkst. eurų
Bylos duomenimis, be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis – per 17 tūkst. eurų buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu.
Pareigūnai taip pat įtaria, kad neapskaityta mėsa galėjo būti pardavinėjama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gautas pelnas galėjo siekti daugiau nei 174 tūkst. eurų.
Kol vyko tyrimas, laikinai apribota nuosavybės teisė kaltinamiesiems priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė – beveik 245 tūkst. eurų.
Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, jeigu tau bus įrodyta, gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
