Didelė tikimybė patirti techninę recesiją
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sutinka, kad išlieka itin didelė tikimybė Lietuvai patirti techninę recesiją.
„Reikėtų atskirti vadinamą techninę recesiją, kai vieną ketvirtį arba porą ketvirčių iš eilės ekonomika fiksuoja tam tikrą susitraukimą, ir ilgalaikę recesiją, su kuria buvome susidūrę didžiosios recesijos metu, ji turėjo ilgalaikių struktūrinių pasekmių ūkiui. Šiandien matome, kad techninei recesijai rizika iš tiesų labai didelė daugeliui valstybių. Kalbame ne tik apie ES šalis, bet ir viso pasaulio“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo ji ir paaiškino, ką šis terminas reiškia.
„Jeigu palygintume vieno ketvirčio ekonomikos augimą su prieš tai buvusio ketvirčio augimu, ekonomika iš tiesų gali fiksuoti mažesnius skaičius. Generuojama pridėtinė vertė būtų tiesiog mažesnė nei prieš tai buvusiais laikotarpiais.
Tai yra normalu, mes turime tam tikrus sezoniškumus. Ypač didelį sezoniškumą turi šalys, kurios gan nemažą pridėtinę vertę fiksuoja iš tokių sektorių kaip turizmas. Ir jei jos susikoncentravusios į vasaros sezoną, kitais ketvirčiais visiškai normalu turėti techninę recesiją.
Lietuvos atveju tokio aiškaus sezoniškumo neturime, nepaisant to, kad trečią ir ketvirtą ketvirčiais dažniausiai fiksuojamas tam tikras sezoninis pakilimas, tai šio pakilimo mes tiesiog galime nematyti“, – paaiškino J. Rojaka.
Kaip pasireikš recesija Lietuvoje?
Pašnekovė įvardijo ženklus, kurie signalizuoja artėjančią trumpalaikę krizę.
„Visas pasaulis susiduria su tam tikrais iššūkiais – ir dėl padidėjusios infliacijos, ir dėl nutrūkusių pridėtinės vertės ir tiekimo grandinių. Todėl recesijos rizika – didelė. Bet kol kas nematome, kad recesija galėtų užtrukti labai ilgai. Šiandien reikėtų ruoštis 2-3 ketvirčių nusileidimui, galbūt neypatingai skaudžiam nusileidimui.
Tiek verslo, tiek vartotojų, nuo kurių didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos augimas, lūkesčiai šiuo metu prastėja, jų nusivylimas jaučiasi“, – pažymi J. Rojaka.
Anot jos, vartotojai jau jaučia perkamosios galios mažėjimą.
„Kai kalbame apie didžiąją recesiją, kuri buvo praeityje, tai buvo visa apimanti recesija, kai yra tam tikras domino efektas, kuris paveikia daugelį sektorių ir vartotojų. Šiandien dėl infliacijos ir padidėjusių kainų vartotojai jaučia perkamosios galios mažėjimą ir tai dar labiau ryškės vasaros metu ir rudens pradžioje“, – pasakoja ekonomistė.
Verslas jaučia apyvartinių lėšų stygių
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius laidoje minėjo, kad verslas taip pat jau jaučia neramius ženklus. Pirmiausia pastebimas apyvartinių lėšų stygius.
„Visi sektoriai vartoja energijos išteklius, transporto paslaugas, visur dirba darbuotojų, kurie jaučia infliacijos ir kainų padidėjimą, ir kt. dalykai, kurie atsiliepia mūsų ekonomikos atskiroms sritims.
Labiausiai kiekvieną įmonę domina ir seka rinkų elgesį žaliavų tiekime ir vartojime. Turime santykius su Kinija, Rytų šalimis, kur, sakyčiau, visai nėra jokių santykių. Verslas pajutęs pirmus požymius, o tai buvo praeitą vasarą, persiorientuoja į Vakarų rinkas“, – pažymi jis.
Anot pašnekovo, verslas jau patyrė ne vieną sukrėtimą ir krizę, puikiai prisimena ir 1997 m., ir 2009 m. krizes, tad bandys visais būdais prisitaikyti prie artėjančios naujos.
„Atskiri sektoriai patirs didesnį nuosmukį – transportas ir turizmas turbūt greit neatsigaus, statybų sektorius susietas su žaliavų brangimu. Ten ypač reikalingi nauji reguliavimai viešųjų pirkimų srityje, nes ten – didelės apyvartos, atsakomybė ir tuo pačiu užimtumas“, – atkreipia dėmesį R. Varkulevičius.
Stabdo investicinius planus
Jo teigimu, verslas artėjančiai recesijai ruošiasi koreguodamas investicines programas. Tai reiškia, kad kai kurios įmonės jau stabdo suplanuotas investicijas.
„Niekas jau nebesiima drąsių žingsnių, nes dalis (investicijų – Delfi) buvo nukreipta į Rytų rinką, vadinasi, reikia persiorientuoti į Vakarus. Kiti dėl darbo jėgos trūkumo keičia investicinius planus.
Investiciniai ir technologinio atnaujinimo planai šiandien kenčia ir yra pristabdomi. Svarbiausias požymis – rinkų turėjimas, verslas čia nestovi vietoje ir visomis išgalėmis ieško naujų rinkų. Žinoma, ir apyvartinių lėšų kaupimas, įmonės ieško galimybių, kaip sutarti su finansinėmis institucijomis, kad netrūktų apyvartinių lėšų“, – pažymi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė išskiria veiklos sektorius, kurie jau patiria tam tikrų sunkumų. Su didžiausias iššūkiais susiduria transporto ir statybų sektoriai.
„Tai mes matome iš apyvartinių lėšų mažėjimo, augančio atsiskaitymų vėlavimo. Su didžiausias iššūkiais susiduria transporto ir statybų sektoriai, kuriems lūkesčius gerokai sumenkino padidėjusios sąnaudos ir kaštai. Gamybos sektoriaus atskirose veiklose jaučiamos padidėjusios žaliavų kainos, kurios labai smarkiai paveikia nuotaikas. Matome, kad šiandien atsiskaitymų vėlavimo rizika auga“, – dėsto J. Rojaka.
Smarkiai auga bankrotų skaičius
Be kita ko, palyginti su 2020 ir 2021 m., šiemet itin smarkiai pradėjo augti bankrotų skaičius, kuris greitai gali viršyti priešpandeminį lygį.
„Tai buvo laukiama tendencija. Dabar esame šiek tiek panašioje situacijoje kaip ir 2019 m., kurie iš tikrųjų nebuvo labai blogi metai, bet kol kas augimo tendencija įgauna pagreitį, o tai reiškia, kad netrukus bankrotų skaičius gali būti netgi didesnis, nei buvo fiksuotas 2019 m.“, – prognozuoja ekonomistė.
Pašnekovė laidoje pridūrė, kad daugiausia bankrotų atvejų fiksuojama tarp smulkių ir vidutinių įmonių.
„Didžioji dalis bankrotų susikoncentruoja, mažosiose bendrovėse, ritasi į smulkų ir vidutinį verslą. Stambesnis verslas kol kas neblogai atlaiko smūgį, bet pasitaiko atskirų bankrotų, kurie gali turėti ir platesnį poveikį – regioninį arba per atskirus sektorius“, – paaiškina J. Rojaka.
„Bankrotų skaičiaus augimas buvo prognozuojamas šiais metais, bet prasidėjus karui, bankrotų banga yra kur kas didesnė, ir rizika – aukštesnė“, – priduria ji.
Techninę recesiją matysime jau antrą pusmetį
Ekonomistės vertinimu, tikėtina, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje matysime techninę recesiją.
„Kol kas nelabai reikėtų išsigąsti, bet bendra aplinka nėra labai optimistinė. Tam reikėtų pasiruošti“, – sako ji.
Ji pataria, kaip verslui ir gyventojams ruoštis artėjančiam sunkesniam laikotarpiui.
„Reikėtų labai atsargiai ir konservatyviai stebėti savo partnerius, vertinti savo sprendimus, jokiu būdu visiškai nestabdyti (veiklos – Delfi), nes tai gali būti brangiau, negu tęsti darbus, vertinti visas investicijas labai atsakingai“, – atkreipia dėmesį J. Rojaka.
Jos teigimu, bankuose laikomi gyventojų ir įmonių indėliai jau pradėjo tirpti. Pasak pašnekovės, gyventojams vertėtų atsakingiau žiūrėti į išlaidas.
„Dabar, pasibaigus pandemijai ir atšaukus daugelį ribojimų, gyventojai norėtų drąsiau gyventi ir išlaidauti. Tą mes matome ir iš indėlių pusės, kurie pradėjo tirpti Lietuvos bankuose, tiek įmonių, tiek ir vartotojų. Reikia nepamiršti, kad ekonomikos kryptis ir eiga gali pasisukti kita linkme, ir poveikis galėtų būti ilgalaikis. Siūlyčiau konservatyviai vertinti savo galimybes“, – akcentuoja ekonomistė.
