Metinė infliacija pasiekia vis naujas aukštumas: lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, prekės pabrango beveik penktadaliu, o paslaugų kainos išaugo maždaug 10-čia procentų. BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, jog dėl tokio kainų šuolio diržus ėmė veržtis maždaug pusė gyventojų.
Bene labiausiai kainų pokyčius jaučia senjorai – daugiau kaip pusė vyresnių nei 70 metų apklaustųjų tikina, jog stengiasi mažiau išleisti maistui, daugiau taupyti.
„Dieve mano, tos kainos kyla nepamatuota. Tos kainos kyla visur, ne tik maisto produktai, bet ir benzino kainos ir taip toliau. Eiliniam pensininkui tikrai problema“, – sako Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris.
Plačiau gyventojų piniginės neatsiveria ir pramogoms bei laisvalaikio išlaidoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškausienė pabrėžia, kad situacija yra daug sudėtingesnė ne tik dėl infliacijos bei Rusijos karo Ukrainoje, tačiau ir dėl to, jog verslai nė nespėjo pilnai atsitiesti po pandemijos.
„Atrodo, lankytojų srautas kaip ir nemažas, tačiau pasižiūrėjus – pajamos auga, tačiau pelno nėra jokio. Nes yra atidėti mokesčiai, atlyginimai pakilo du-tris kartus. Ir žaliavų kaina 50 proc. pakilo. Iš tikrųjų, yra labai sudėtinga, ypatingai restoranų sektoriui“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pasak Šiškauskienės, daug restoranų ir viešbučių stovi ant bankroto slenksčio.
„Užsieniečių 74 procentai kritęs atvykimų skaičius, tas išleisti pinigėliai lietuvio turisto yra 90 eurų, kai tuo tarpu užsienio išleidžia apie 400. Vėlgi pridėjus visus augančius kaštus, sakau – mums šitie metai bus išgyvenimo“, – teigia ji.
Sunkiau verčiasi ne tik pramogų verslai – sunkmetis laukia ir prekybos sektoriaus, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Ir prekybos visas sektorius pajaus. Pirmiausiai, aišku, ne maisto produktais, bet ir maisto produktų krepšelis žmonių pasikeis ir mes tai pajausim. Tai tas poveikis bus platus ir masiškas“, – komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ekonomistai gerų naujienų taip pat neturi – kainos ir toliau augs, o infliacijos piką pasieksime tik vasaros pabaigoje. Labiausiai aukštyn šoktels degalų bei maisto kainos.
„Europoje bus jau netrukus nuimtas pirmas pavasario derlius, kuris buvo siejamas su didesnėmis trąšų kainomis, aukštesnėmis naftos ir degalų kainomis. Manau, kad mūsų laukia nedidelis maisto kainų šuolis“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Krizės išvakarėse pensininkai tikisi, jog nebus pamiršti ir valstybė ieškos būdų, kaip pagelbėti skurstantiems senjorams.
„Valstybė turėtų į tai reaguoti. Tų pensininkų šauksmas ar žodis – turėtų būti įsiklausoma“, – teigia K. Šliogeris.
Tuo metu verslininkai viliasi, jog artėjant sunkmečiui valstybė neužkraus papildomos mokesčių naštos.
„Yra lūkestis, kad valstybė ar Vyriausybė netrukdys ir nesugalvos naujų, ypatingai mokestinių prievolių, liaudiškai tariant, nekels mokesčių tada, kada yra visiems sunku“, – sako A. Romanovskis.
Kada galime tikėtis realaus kainų kritimo? Izgorodino teigimu, kainos ims mažėti tik kitų metų pradžioje. Tačiau tai atneš ir gerų, ir blogų pokyčių. Tikėtina, jog verslo situacija išliks tokia pat sunki, mat po rekordinės infliacijos metų prekių ir paslaugų vartojimas bus sumažėjęs.
„Vartotojai pamatys, kad prekių ir paslaugų kainos krenta, pradės atitolinti ir atidėti sprendimus pirkti tam tikras prekes ir paslaugas, nes jie tikėsis, kad tų prekių ir paslaugų kaina po dar kelių mėnesių gali dar labiau sumažėti“, – teigia jis.
„Tokia grėsmė išlieka, bet jos tikimybė maža. Mes turime patirtį iš pandemijos ir mes matėme, kad žmonės greitai adaptuojasi. Ir nepaisant baimių, vis dėlto, vėl grįžta vartojimas“, – atsako A. Romanovskis.
Išankstiniais Statistikos departamento skaičiavimais, gegužę metinė infliacija siekė 18,5 proc.. Tai yra didžiausias metinis kainų šuolis per pastaruosius 26-is metus.
