Pirmadienį Seime vykusiame darbo grupės posėdyje buvo aptartos su darbo rinka susijusios problemos bei pasiūlyti galimi jų sprendimo būdai.
Siūlo dėmesį atkreipti į imigrantus
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis, anksčiau jau susipažinęs su darbo grupės ekspertams pateiktais siūlymais, komentavo, kad bendrai Lietuvai, kalbant apie imigrantų įdarbinimą, dabar reikėtų didinti jų įdarbinimo skaidrumą.
„Reikia nepamiršti, kad pas mus buvo daug pažeidimų ir dabar gali būti dar daugiau. Tai padaryti nesuku darant per informacinės sistemos kūrimą.
Kitas elementas – dėmesio centre turi būti ne imigrantai, kaip tokie, o nacionaliniai darbo ištekliai. Čia yra pagrindinis akcentas ir tai, ką mes darome, tai imigrantų pagalba norime sustiprinti Lietuvos ūkį, ekonomiką, efektyviau panaudoti nacionalinius darbo išteklius, o ne jokiu būdu juos pakeisti. <...> Pastatykime visus ne prieš. Mes turime būti dėkingi, kad jie ateina, o jie, kad mes juos priimame ir čia turime nešti tą kultūrą“, – kalbėjo profesorius.
Jis užsiminė ir apie darbuotojų kvotas bei teigė, kad jų nereikia, tačiau patikino, kad trūkstamų profesijų sąrašas yra labai svarbus.
„Jis mums, kaip kelrodė žvaigždė, jį reikia daryti atsakingai. Jis panaudojamas tiek darbdaviams, tiek dirbantiems, tiek jaunimui, besirenkant profesiją. Galima reikalauti, kad studijų programos būtų derinamos pagal trūkstamų profesijų grupes, galima nukreipti finansinius mechanizmus“, – tikino jis.
Kaip rekomendacijas profesorius nurodė, kad reikėtų dėmesį atkreipti ir į nacionalinių darbo išteklių panaudojimo didinimą, nedarbo šalyje mažinimą, didesnį bedarbių įtraukimą.
„Imigrantas neturi būti tas, kuris dirba ilgiau, pigiau. Mums tokių nereikia. Mokykime tą žmogų darbo orumo ir tegu jis ją neša į savo šalį. <...>
Reikėtų imigrantų stebėjimo kontrolės, sistemos, kad matytume ir žinotume, kas pas mus ateina, ko ateina. Darbdaviai prašo kvotų, bet iš atėjusių žmonių Lietuvoje nė pusė neišdirba metų. Reikia, kad matytume, kiek jie uždirba ir panašiai“, – “, – siūlė B. Gruževskis.
Reikėtų keisti NPD ir socialinių įmokų skaičiavimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pirmiausia užsiminė, kad svarbiausia būtų peržiūrėti visų valstybės institucijų, dalyvaujančių mūsų užimtumo politikoje, funkcijas.
„Visur akcentuojama, kad trūksta išteklių tai ar kitai funkcijai. Puikiai žinome, kad užtektų išteklių toms svarbiausioms funkcijoms atlikti, tai darbui su bedarbiais, jų kvalifikacijos kėlimui, įtraukimui į darbo rinką. Turi būti radikaliai peržiūrėtos funkcijos, kurių tikslingumu abejoja ir patys tas funkcijas atliekantys žmonės. Tai turėtų būti mūsų judėjimo leitmotyvas“, – sakė E. Leontjeva.
Ji atkreipė dėmesį ir į užimtumo didinimą.
„Vienas iš pagrindinių mūsų nustatytų nedarbo spąstų priežasčių yra NPD ir MMA dydžiai. Reikia siekti, kad NPD būtų priartintas prie MMA, nes tada mažiausiai uždirbantiems sumažėja polinkis likti nedirbant.
Taip pat reikia naikinti socialinių įmokų grindis, nes tie, kurie nori lankstesnių darbo sąlygų, arba norėtų dirbti keturias, o ne penkias darbo dienas, kaip kad dabar siūloma valstybės tarnautojams, tokie žmonės yra diskriminuojami, nes turi mokėti didesnes socialines įmokas.
Didinant lankstumą, mes tikrai sudarytume ir žmogui be baimės įeiti į darbo rinką, ir darbdaviui samdyti žmones, kol yra darbo, nes žinome, kad padėtis rinkoje yra tokia, kad ilgalaikių perspektyvų niekas nežino“, – sakė ji bei apibendrino, kad galimybė lanksčiau mokėti už viršvalandžius bei kiti siūlyti dalykai ženkliai pagerintų bedarbių įtraukimą.
Kalbėdama apie imigracijos procedūras, E. Leontjeva teigė, kad čia valstybės ištekliai naudojami labiausiai neefektyviai, todėl čia reikėtų procedūrų skaitmenizavimo, o tada būtų galima atsisakyti tiek kvotų, tiek trūkstamų profesijų kvalifikacijų sąrašų.
„Patikėkite manimi, institutas išnagrinėjo schemą ir visi šie įrankiai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Naikinant, kurį nors vieną iš jų, krinta ir kito įrankio prasmingumas“, – teigė ji.
Reikia įvairių kvalifikacijų darbuotojų
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovė Laima Bendoraitytė bendrai siūlė žiūrėti į konkrečius skirtingus darbo rinkos sektorius bei pagal tai spręsti, kokios pagalbos kam reikia.
Ji teigė pritarianti B. Gruževskiui ir tikino, kad Lietuvai reikia stiprinti kaupiamų duomenų apimtis ir prognozuoti ateities poreikius įvairiems laikotarpiams.
„Trūkstamų profesijų sąrašas taip pat labai reikalingas“, – pridūrė ji.
Specialistė teigė besidžiaugianti, kad bendrai dėmesys buvo atkreiptas ir į žemesnės kvalifikacijos migraciją.
„Turime tendenciją orientuotis į aukštą kvalifikaciją, nes trūksta specialistų, paprasčiau juos integruoti, bet matome poreikį labai įvairiai kvalifikacijai, nuo žemos iki aukštos“, – tikino ji.
Redakcija primena, kad Seimo valdybos sprendimu dar vasarį buvo sudaryta dvylikos narių darbo grupė, kuri iki birželio birželio 30 d. Seimui turi pateikti siūlymus ilgalaikei demografijos ir migracijos politikai formuoti ir darbo rinkos problemoms spręsti.
