„Kažkiek netikėtas sprendimas, bet iš principo vertiname labiau teigiamai, kadangi organizacija visuomet pasisakė už priemones, kurios didintų galimybes savivaldybėms turėti finansinių pajėgumų investicijoms į infrastruktūrą, o nekilnojamojo turto mokestis per tai ir yra“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė M. Statulevičius.
Pasak NT asociacijos vadovo, iš tokio mokesčio surenkami pinigai būtų išleidžiami jį sumokėjusių gyventojų aplinkos gerinimui, todėl žmonės patys galės aiškiai matyti, kur nukeliauja iš mokesčio surenkamos lėšos.
„Savivaldybė gerokai prisideda, nes ji nutiesia kelius į tą sklypą ar sklypų masyvą, kuriame yra investuojama ir statoma. Kažkokia dalimi prisidėti prie tų tinklų išlaikymo, gatvių valymo, dviračių takų tiesimo, sutikime, kad reikėtų visiems gyventojams“, – tikino M. Statulevičius.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
