Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo, kad pritaria, jog reikia santykius palaikyti su Taivanu, tačiau mano, kad dėl to nereikėjo aukoti santykių su Kinija.

„Mes paaukojome didžiulę Kiniją su didžiuliu potencialu, pakankamai augančiu eksportu ir vietoje to bandome susidraugauti su mažu Taivanu. Manau, kad iš principo tas žingsnis buvo didžiulė klaida. Bent jau taip, kaip buvo padaryta.

Pats Taivanas, manau, kad yra ta šalis su kuria turime draugauti. Čia turbūt viena didžiausių klaidų, kokią patyrėme nuo 90-ųjų užsienio politikoje, tai dabar turėtume išnaudoti Taivano kortą, bendradarbiauti glaudžiau. Bet Taivanui mes, šiandien dienai, suprantu, nesame prioritetinė šalis. Jie pasiekė to, ko norėjo, atidarė čia atstovybę, turi politinį pliusą, sprendžiasi savo problemas, o mūsų problemos daugmaž formalios.

Ką mes šiandien dienai gavome, jų rinkos kaip ir nelabai turime arba turime simbolinį padidėjimą, gavome keliasdešimt stipendijų mūsų studentams studijuoti ir viskas tuo baigėsi. Nenoriu pasakyti, kad čia vien Taivano problema. Tai ir mūsų. Labai daug tenka bendrauti su taivaniečiais ir ką išgirstu sako, galit ant pirštų pasakyti norus, ko norit šiai dienai, kaip bendradarbiavimą padidinti, nes jie mato daug politikų delegacijų, gražiai šneka, bendradarbiausim, prioritetinė šalis, skatinsim demokratiją, bet tų šnekų mes ir taip daug girdime, jos niekur neveda“, – kalbėjo S. Besagirskas pabrėždamas, kad reikia, jog į Taivaną pradėtų vykti verslo delegacijos, įsitrauktų daugiau įmonių.

Sigitas Besagirskas, Matas Maldeikis

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis nepritaria, kad tai, kas įvyko su Kinija yra klaida. Kaip jis pastebi, buvo daug kalbėta apie tai, kad iš Lietuvos išeis verslai, emigruos žmonės, tačiau tai neįvyko. O dabartinė situacija rodo, kad nuo šios rinkos atsiribos ir JAV, ir Europos Sąjunga.

„Mes kalbame apie rinkos atvėrimą suprantant geopolitinę situaciją, nes verslas, kaip ir politika, visada yra apie ateitį ir ateitis nėra Kinijoje. Tai jau suprato vokiečių verslas, ES verslas, jis ieško kelių ir išeidinėja iš ten, nes supranta, su kuo susiduria. Tai kas dabar Rusijoje, laiko klausimas, kai tai bus su Kinija. (…) Labai didelės perspektyvos (Taivano – „Delfi“) ir galime turėti labai gerų žinių. Ne tai, kad kažko neduos, kodėl važiuoja studentai ten. Argi taivaniečiai tokie kvaili? Jie ima studentus ne šiaip sau, jie ima studentus, nes jie atvažiavo į Lietuvą ir pamatė, kad turime problemų su mūsų švietimo sistema. Jie gali mums kažką pasiūlyti, bet mes nesame paruošę žmonių, kurie galėtų dirbti tose gamyklose, atėjus investicijoms. Jie veža ten juos apmokinti, kad po to čia grįžę, kai ateis verslas, galėtų mokyti ir kitus. Būti tie, kurie įgyvendins tuos projektus.

Įvairiausios sritys, įvairiausi verslai ieško ten galimybių. Reikia suprasti, kad periodas trumpas, tačiau šiuo metu per metus mes pasiekiame ketvirtadalį į Taivaną to, kas buvo Kinijoje. Mes investavome dešimt metų, Vyriausybės kišo dešimtis milijonų tam, kad atvertų Kinijos rinką, kuri neatsivėrė. Čia per metus mes pasiekėme ketvirtadalį to ir kalbame apie demokratinę šalį, o ne tą, iš kurios visas sveikas verslas, tiek JAV, tiek ES, išeidinėja“, – argumentavo M. Maldeikis.

Padidėjęs eksportas – įspūdingas pasiekimas ar ne?

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kiek anksčiau naujienų agentūrai „Elta“ komentavo, kad nuo 2021 m. lapkričio, kuomet Vilniuje buvo atidaryta taivaniečių atstovybė, tarpusavio prekyba, lyginant su fiksuota analogišku laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 29,3 mln, iki 46,3 mln. eurų.

Nurodoma, kad per pirmuosius keturis atstovybės veiklos mėnesius, lyginant su 2020 m. lapkričio–2021 m. vasario prekybos rezultatais, lietuviškos kilmės prekių Taivano verslas pirko 41 proc., arba 2 mln. eurų, daugiau. Lietuvos importas iš Taivano jo lygintu laikotarpiu išaugo 61 proc. (15 mln. eurų) – 13 mln. eurų daugiau, nei augo į salą išvežamų prekių apimtys. Kaip „Eltai“ skaičiavo ekonomistas, visi duomenys rodo, kad Lietuvos prekybos deficitas su Taivanu išaugo nuo -19,5 mln. eurų iki -32 mln. eurų.

Matas Maldeikis

„Mes su Kinija turime deficitą milijardą. Ir niekam nesudarė tas problemų. Su komunistine Kinija milijardas deficito, duodam kinų komunistams pinigų ir viskas visada buvo gerai“, – į tokius duomenis atsakė M. Maldeikis.

Politikas „Delfi TV“ laidoje įvardijo, kad niekada neturėjome tokių gerų eksporto rezultatų, kaip šių metų pirmą ketvirtį. Jis vardijo, kad į Taivaną eksportas augo 63 proc., į Singapūrą – 120 proc., Australiją – 180 proc., Pietų Korėją – 100 proc.

„Svarbu paminėti, kalbant apie Kinijos užsivėrimą, tai 300 mln. eurų, ir bendra situacija, kurią turime, tai turime suprasti, kad mums uždarius Kinijos rinką, jos nelegalus veiksmas, reaguodama į tai JAV atidarė savo rinką. Tai nebuvo sutapimas, kad staiga mes ten smarkiai pradėjome eksportuoti. Per pirmus šių metų tris mėnesius, Lietuva į JAV eksportavo dvigubai daugiau nei į Kiniją per visus metus geriausiais laikais. Į JAV eksportuota už 600 mln., per tris mėnesius augimas 25 proc.“, – kalbėjo jis.

Verslo atstovas S. Besagirskas savo ruožtu atkirto, kad prieš tai į Taivaną beveik nieko neeksportavome tad lyginti ir sakyti, kad eksportas augo 63 proc. – nekorektiška.

„Kitos rinkos – Singapūras, Australija, Pietų Korėja, tai nelabai susiję su Taivanu. Ką reiškia eksportas į JAV? Turėjome dvi rinkas, kur eksportavome su 20-30 proc., o kartais net 100 proc. marža. Tai buvo Rusija ir Kinija. Rusija, suprantame objektyviai, sveiko proto žmogus tikrai nedraugaus su Rusija.

Į Kiniją mes eksportuodavome su didele marža. Į Australiją mes eksportuojame su 3-5 proc. marža. Kodėl padidėjo eksportas į Australiją? Todėl, kad daug prekių, kurios buvo skirtos Kinijai, jomis reikėjo atsikratyti. Jos atsidūrė Azijos uostuose ir tada už bet kokią kainą bandėme atsikratyti, bet kam kas pirko. Daug įmonių, kurios prarado krovinius, nes nerado greitai pirkėjų.

Sigitas Besagirskas

(…) Infliacija leidžia labai greitai paslėpti skaičius, nes už didesnę kainą parduodi ir nematai realaus skaičiaus“, – aiškino S. Besagirskas.

Anot jo, didesnės įmonės atsidarė atstovybes Latvijoje ir Lenkijoje vien dėl situacijos su Kinija.

„Vienoms įmonėms gerai, kitos kol kas negali atsivežti kiniškos produkcijos, bet tai yra lengvai išsprendžiama. Moki 30 proc. daugiau ir iš sandėlio Vokietijoje ar Lenkijoje nusiperki. O su eksportu viskas stoja. Pagrindinė problema marža. Jei kolega sako apie pridėtinę vertę, didelį darbo užmokestį, tai tu turi parduoti į tas rinkas, kur daug uždirbi. Tada gali investuoti į robotus, aukštos pridėtinės vertės technologijas ir tuo pačiu kelti atlyginimus ir t.t.“, – nurodo jis.

M. Maldeikis į tokias pastabas atsakydamas paminėjo pavyzdį, kad yra verslų, kurie viešai teigia apie didžiulius praradimus dėl Kinijos, bet po to paaiškėja, kad žmogus nieko neprarado, nes net ir neturėjo ten galimybių.

„Kai kurios verslo grupės Lietuvoje pakišdamos Kinijos klausimą sprendžia savo asmeninius klausimus. Iš esmės tai reketas Vyriausybei, norime daugiau pinigų. Duokite mums, nes mes praradome, nors tai visiškai nesusiję dalykai, to aš matau labai daug ir tai labai graudu. (…) Lietuva Kinijos atžvilgiu nepadarė nieko.Kai girdime, kad Lietuva padarė klaidą iš p. Besagirsko, jis negali pasakyti tiksliai, kokią klaidą Lietuva padarė.

Ką Lietuva padarė ne taip, kad susilaukė tokios Kinijos reakcijos? Tai buvo vidaus politikos reikalai, pavyzdys kitoms ES šalims kas atsitinka su Kinija. Ar Norvegija, Australija padarė klaidą Kinijos atžvilgiu? Per paskutinius dešimt metų Kinija yra įvedus 170 sankcijų valstybėms. Ar visos jos padarė klaidą ar kažkas yra su Kinija?“, – kėlė klausimus jis.

Kinijos veiksmai – neadekvatūs, laukia realių rezultatų iš Taivano

Prieš porą savaičių paaiškėjo, kad Taivano įsteigtu 200 mln. JAV dolerių vertės investicijų fondu galės pasinaudoti ne tik Lietuvos verslai, kaip manyta iš pradžių. Pranešta, kad 60-80 proc. fondo lėšų numatyta skirti Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai.

„Yra du fondai. Vienas 200 mln., kitas – 1 mlrd. Ir tai du fondai, kurie ieškos projektų, kuriuos galima bus finansuoti stiprinant tarp Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą. Projektai, kurie įsuktų kitus projektus. Tai logiška. Mūsų problema, ir jau sutinku čia su p. Besagirsku, kad mes turėtume tų projektų, kad turėtume ką sukti.

Mes įsisuksime ir tikrai tų pinigų visiems užteks. Žinau, kad Taivano pusė paskyrusi šio fondo valdytojus, jie atvažiuoja į Lietuvą, jų rezidencija Vilniuje, ieškos projektų, žiūrės, kur galima jungtis, kooperuotis ir daryti verslus“, – žinią apie fondą komentavo M. Maldeikis.

„Bet kokie fondai, kurie ateina tikslingai ir pinigai nepravalgomi, jie yra gerai. Mes norime pamatyti, kada pirmas euras įkris į kokio verslo ar apskritai Lietuvos sąskaitą ir tada patikėsime. Fondai gerai, bet kol kas matome tik viešųjų ryšių akcijas apie tuos fondus. Labai norėčiau, kad kolegos žodžiai išsipildytų ir jie tikrai ateitų“, – pridūrė S. Besagirskas.

Viktorija Chockevičiūtė, Sigitas Besagirskas, Matas Maldeikis

Abu pašnekovai rado sutarimą vienu klausimu, Kinijos veiksmai – neadekvatūs. Vis dėlto S. Besagirskas nemano, kad Lietuva ėmėsi teisingų žingsnių. Jis pasigenda visos ES įsitraukimo.

„Mes visi suprantame, kad Kinija nedemokratiška ir neadekvati valstybė, bet kai tu mažas ir silpnas, o kitas didelis ir neadekvatus, reikia prie jo šiek tiek ir taikytis, žiūrėti, kaip tai padaryti. Šiai dienai suprantame, kad Kinija – didelė grėsmė pasaulio ir ES ekonomikai, nes žaidžia ne pagal taisykles. Jei nori nugalėti drakoną, prieš jį turi eiti su stipriomis pajėgomis. ES turi sugalvoti vieningą strategiją, gal vieningai atsisakyti tam tikrų prekių, taikyti griežtesnes sankcijas už intelektinės nuosavybės vagystes ir t.t. Tai turi būti reali jėga, su realia strategija.

Mes dabar didelį daiktą apmėtėme supusiais pomidorais, stipriai gavome atgal. Kinija nuo to stipri pasijautė, mes nuo to negavome nieko. Tai infantili politika. Bent jau reikėjo dvišalių derybų, išsiaiškinti, ar atstovybės pavadinime vienas ar kitas žodis Taivanui reikalingas. Gal galėjome pavadinti Taipėjaus atstovybe ir neprarasti to eksporto, to potencialo, kurį turėjome šiai dienai“, – teigia S. Besagirskas.

M. Maldeikis į tai atsakė, kad Lietuva nepažeidė nei vieno savo tarptautinio įsipareigojimo.

„Ji nepadarė absoliučiai nieko. Čia tas paradoksas, kad mūsų tokia maža prekyba su jais buvo, kad mes mažai nuo jų buvome priklausomi, ir jie nuo mūsų buvo mažai priklausomi. Ir jie iš mūsų darė pavyzdį kitoms ES šalims. Kadaise darė pavyzdį iš Norvegijos ir jiems kainavo daug, dabar skalpuoja dar Australiją. (…) Tai kalba apie ateitį. Vakcinuojamės nuo Kinijos, kaip esame vakcinuoti nuo Rusijos“, – pabrėžė politikas.