Delfi TV laidoje „Delfi tema“ pašnekovai taip pat įvardijo kelias priežastis, kodėl Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje (ES) ypač sparčių maisto kainų augimu.
Kainų stebėjimo portalas Pricer.lt jau skelbė, kad balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 23,3 proc. arba beveik 13 Eur.
Portalo įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad gegužė nenudžiugins.
„Atlikome naują tyrimą ir galime pasakyti, kad kainos dar paaugo. Atskiriems produktams gal 10-15 centų, bet yra ir kur produktai brango labiau, 50 centų arba euru. Tai gali būti, kad ir gegužę mes fiksuosime pakankamai aukštus rodiklius ir jie atrodys įspūdingai“, – kalbėjo A. Vizickas.
Anot jo, sunku pasakyti, kokių prekių nepalies infliacija.
„Kalbant apie produktus, kurie, mūsų manymu, toliau brangs, tai – mėsa, praktiškai visa, rapsų aliejus, saulėgrąžų aliejus, kalbame apie tuos pagrindinius aliejus, duonos produktai.
Turbūt negaliu įvardyti nė vienos grupės, kuri būtų aplenkta, nes vienoje vietoje arba žaliavos lems, arba energetika. Visas grupes veiks poreikis didinti darbo užmokestį, nes žmonės, matydami tokią infliaciją, ateis su prašymu padidinti atlyginimą“, – tęsė ekspertas.
Daržovės jau brango pernai, bet ir dabar jų kainų augimas yra tarp didžiausių iš maisto produktų.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis tikisi, kad bent orai bus geri.
„Jeigu kalbėtume apie daržoves, tai turbūt stipriausias veiksnys, lemiantis kainą labiausiai, yra būtent gamtinės sąlygos, ir jeigu jos bus geros, jos nulems tą žemesnį kainų lygį. Nes be kaštų augintojams yra labai svarbus surenkamas derliaus kiekis. Ir jeigu derlius yra pakankamas, tas kilogramas sąlyginai atpinga“, – sakė jis.
Tačiau kartu pažymėjo, kad dabar daržovių augintojai turi bent dvi problemas: apyvartinių lėšų trūkumą ir sunkumų su technikos detalėmis.
„Pagrindinis iššūkis gamybininkams ir daržininkams yra suvaldyti pačią gamybą, nes brangimas vyksta – komponentų, žaliavų, praktiškai visų žaliavų ir pagrindinių gamybos priemonių.
Pirmiausia sukelia apyvartinių lėšų stygių: kad būtų padaryta to paties masto gamyba, tau reikia daug daugiau apyvartinių lėšų“, – sakė M. Laukaitis.
Anot jo, apyvartinės lėšos gyvybiškai svarbios visiems ūkininkams, o nepakenktų ir didesnė valstybės parama.
„Daržininkams ypač, nes reikia daugiau investuoti į vieną hektarą ir pavieniai ūkiai nepajėgūs to išspręsti. (...) Tai šiuo atveju pagalba yra svarbi, būtina, reikalinga – čia ir dabar, o ne kada nors“, – sakė jis.
Kita problema – sunkumai prireikus gauti trūkstamų technikos dalių.
„Antras iššūkis – gauti detalių įrengimams. Kai anksčiau nueidavai pas tiekėją, pasakydavai ir jis tau pristato, tai dabar reikia detales pirkti sugalvojant, ko tau reikės po trijų mėnesių, sumokėti viską iš anksto ir laukti detalių arba komponentų, kurie galbūt tau bus reikalingi po trijų mėnesių.
Tiesiog jau pradedi žaisti ekstrasensus: jeigu nepadarai tų veiksmų, tai gali būti, kad derliaus nuėmimo metu tu neturėsi, su kuo dirbti“, – kalbėjo M. Laukaitis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas spėja, kad šiuo metu arčiausiai kainų piko yra pieno produktai.
„Nes Europoje bent kelias savaites pieno produktai nebebrangsta, yra tam tikras pakritimas. Vėlgi, tai yra labai minimalūs pokyčiai. Tačiau bet koks sustojimas arba apsivertimas didmeninėje rinkoje vis tiek jau duotų spaudimą ir mažmeninėms rinkoms“, – prognozuoja jis.
Vertindamas priežastis, kodėl Lietuva išsiskiria maisto kainų augimu Europos Sąjungoje, T. Povilauskas įvardijo kelis veiksnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ilgokai maisto kainos buvo vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir, 2020 metų duomenimis, siekė 85 proc. Bendrijos vidurkio. Dabar gi infliacija didžiausia ES yra ten, kur ekonominė situacija po pandemijos buvo gera, tarp tų šalių yra ir Lietuva.
„Mes žinome, kad realus pajamų augimas buvo spartus ir žmonių perkamoji galia buvo išaugusi“, – teigė T. Povilauskas.
Tarp kitų veiksnių jis nurodė ir išaugusią kai kurių produktų paklausą.
A. Vizickas taip pat neatmeta galimybės, kad paklausos, ir, atitinkamai, kainų augimą paskatino ir karas Ukrainoje.
„Prie paklausos prisidėjo ir panika dėl karo. Buvo „šluojama“ iš parduotuvių tos pačios kruopos, konservai, ilgo galiojimo prekės. Netgi ir buitinė technika – radijas, išorinės baterijos ir panašiai“, – sakė A. Vizickas.
SEB ekonomistas T. Povilauskas sutinka, kad kainų augimas šalyje nors ir yra spartus, vis dėlto tai nereiškia, kad maisto kainos Lietuvoje didžiausios Europoje. Tiesa, ES vidurkį kainų atžvilgiu mes vis dėlto galime pasiekti.
„Jeigu tas skirtumas (nuo ES vidurkio – red.) buvo per 15 proc., o šiais metais Europos Sąjungoje maistas kol kas auga vidutiniškai apie 8 proc., mes turime jau 22 proc., tai tas augimo tempas bus dar didesnis gegužę ir birželį. Gali būti, kad po šių metų būsime pakankamai arti to 100 proc. ES vidurkio“, – sakė T. Povilauskas.
