Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, nepaisant milijardinių investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai, todėl jos turės jungtis į didesnes bendroves.
„Tokioms įmonėms kyla sunkumų investuojant į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, jos neišsilaiko iš veiklos pajamų, todėl per siūlomas įstatymo pataisas įmonės bus sustiprintos, galės plėsti investicijas arba jungtis tarpusavyje“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Gentvilas.
S. Gentvilo teigimu, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gyventojams skiriasi apie tris kartus – jos yra didesnės ten, kuriuose gyvena mažiau gyventojų.
„Nutrūkus europiniam finansavimui, mes turime sukurti tvarią sistemą ir pasiūlyti mažosioms savivaldybėms aiškias išeitis, kaip vietos vandentvarkininkai galės užtikrinti paslaugas ir jas gerinti“, – sakė aplinkos ministras.
Projekte siūloma patikslinti vandentvarkos įmonių licencijuojamos veiklos kriterijus – licencija gali būti panaikinta, jei tinkamai neišvalomos nuotekos ar tiekiamas nekokybiškas vanduo.
Planuojama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrinks geriausią kriterijus atitinkantį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione ir jį paskirs garantiniu vandens tiekėju.
Be to, planuojama įteisinti vandens gręžinius. Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, maždaug trečdalis jų nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, naudojamasi infrastruktūra neturint tam leidimų, už tai skiriamos baudos.