„Ženkliuką „Made in China“ mes turime keisti į ženkliuką „Made in Europe“. Lietuva, vykstant šiems procesams jau dabar, pandemijos metu, tapo viena iš laimėtojų. Aišku, aš iš pradžių sakiau, kaip yra baisu, kas mūsų laukia. Bet jeigu pasižiūrėsime į skaičius, tai šių metų pirmas ketvirtis nekoreliuoja su ta situacija,apie kurią mes kalbame“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2022“ teigė V. Janulevičius.
„Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas lyginant 2021 metų pirmą ketvirtį su 2022 metų pirmu ketvirčiu užaugo 30 proc. Mes niekada neturėjome tokio didelio eksporto, mes niekada neturėjome tokio importo vs eksporto perviršio per 30 metų“, – tęsė jis.
Pasak pramonininkų atstovo, Lietuvos įmonės pastaraisiais metais tapo Vakarų valstybių alternatyva importui iš Rytų.
„Pandemija mums davė galimybę perimti iš tam tikrų Azijos šalių tam tikrus užsakovus. Šiuo atveju tai buvo daugiausia Pietų Europa, ES šalys. Tai mums leido padidinti eksportą, kadangi buvo sustojęs tiekimas iš Azijos, Kinijos ir visur kitur, mes užėmėm tą vietą“, – aiškino jis.
Todėl, pasak V. Janulevičiaus, itin svarbu, kad pasibaigus pandemijai, Lietuvos verslas sėkmingai išlaikytų užimtą eksporto rinkos dalį Vakaruose.
„Dabar tas laikas, kai šį procesą galime padaryti negrįžtamą, nes Azijos šalys su savo subsidijomis, gamybiniais pajėgumais kažkada bandys susigrąžinti visą Europos Sąjungoje prarastą dalį“, – tvirtino LPK vadovas.
Verslo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos šalys savo gamybinius pajėgumus turėtų didinti ir todėl, kad ekonominė ir prekybinė priklausomybė nuo Kinijos rinkos taip pat turi savų rizikų.
„Priklausomybė nuo stambių šalių su savo tiekimu, ji turi dvigubas pasekmes. Mes visą laiką ieškome pigesnio, bet tikriausiai daugelis žino, kad net ir paprasto paracetamolio Europos Sąjunga nebegamina. Ir užsidarius vienai rinkai, Indija ir Kinija yra 98 proc. jo gamintojai, mes tiesiog neturime elementarių vaistų“, – akcentavo V. Janulevičius.
