Pasak jo, jeigu darbo vietos valstybinėse įmonėse užsidaro, bet atsidaro kitose vietose, galbūt net geresnės, tuomet nėra didelės problemos.

„Nėra dėl ko sukti galvos, kad kažkas prarado darbą pašte, užsiimdamas iš esmės beprasmišku dalyku, kaip kokių nors popierinių sąskaitų išnešiojimas po Labanaro miškus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kuodis.

Profesorius mano, kad pastaruoju metu Lietuvos ekonomika veikia pakankamai neblogai, sugebėdama integruoti gausybę ukrainiečių, baltarusių ir kitų tautybių žmonių į mūsų ekonomines šakas. Anot jo, valdžia pakankamai neblogai sukovojo su kylančio nedarbo situacija didelio biudžeto deficito pagalba, o per pandeminį laikotarpį pavyko išvengti ekonomikos nuosmukio ir rimtesnio nedarbo padidėjimo.

„Tikėkimės, kad ir toliau pavyks tokią gana sėkmingą politiką vykdyti, bet, kad kai kurie žmonės praras darbus dėl to, kad kažkas blogai geležinkeliuose, nėra krovinių ar kam išnešioti paštų, na ką padarysi. Nebūtų turbūt labai protinga šiuos žmones išlaikyti šiose mažėjančio produktyvumo šakose ir bandyti perkelti juos kitur“, – sakė ekonomistas.

„Ekonomika šimtmečiais šitaip veikia, keliaudama nuo žemės ūkio iki industrijos, paslaugų ir panašiai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad LTG Grupė balandį paskelbė, jog, įvertinus Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai pritaikytų sankcijų poveikį įmonėms, šių metų veiklos prognozes bei tęsiamus strateginius projektus, Grupė bus priversta atsisveikinti su maždaug 2 tūkst. darbuotojų.

Iš jų apie 1,2 tūkst. dirba „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. LTG Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.

Taip pat, praeitą savaitę apie maždaug 600 darbuotojų atleidimą informavo „Lietuvos paštas“.