„Advokatūra svarstė net keletą posėdžių šitą klausimą ir buvo nuspręsta priminti advokatų bendruomenei, kad advokatai privalo laikytis ES sankcijų, kad privalo neteikti klientams paslaugų, leidžiančių sankcijas apeiti, o sudarant teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis turi vadovautis Advokatų etikos kodekso normomis ir savo asmeniniu vidiniu įsitikinimu“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

Advokatų taryba praėjusią savaitę priėmė protokolinį sprendimą su rekomendacijomis advokatams Rusijos karo Ukrainoje kontekste atidžiai rinktis klientus.

„Advokatų taryba svarstė ir priėmė tokį protokolinį sprendimą priminti, perspėti ir kalbėtis net individualiai su advokatais ir atkreipti dėmesį į atvejus, kur reikėtų ypatingai atidžiai rinktis klientus“, – patvirtino tarybos pirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad advokatai turi įvertinti ir galutinį paslaugų gavėją, t. y. paslaugų neteikti ne tik sankcionuotiems asmenims, bet ir tais atvejais, kai sankcijos paskelbtos tik galutiniam naudos gavėjui, arba tikslas būtų apeiti sankcijas.

„Mes nežinome nei vieno advokato, kuris būtų ėmęsis atstovauti klientui, kuriam taikomos sankcijos, nes tokiu atveju, jei mes žinotumėm, mes tuoj pat reaguotumėm ir toks advokatas pažeistų ES dokumentus, reikalavimus. Tokių paslaugų sankcionuojamiems asmenims ne tik kad negali teikti, jie negali teikti ir paslaugų, kuriomis būtų siekiama apeiti sankcijas. Vienareikšmiškai tokias atvejais advokatūra reaguotų ir ne tik advokatūra, turbūt ir tyrimų institucijos reaguotų, kurios tai turi užtikrinti“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Pasak jo, kad Advokatų taryba nerenka ir negali rinkti informacijos apie advokatų klientus, be to, advokatai yra įsipareigoję saugoti savo klientų konfidencialumą.

Anot I. Vėgėlės, Advokatų taryba atkreipti advokatų dėmesį į sankcijas nusprendė po Europos advokatūros plenarinės sesijos, buvo aptartas ir LRT paskelbtas reportažas dėl Rusijos televizijai atstovaujančios advokatės Sigridos Eglės Šalugaitės.

„Mūsų žiniomis, jie nepatenka į sankcionuotų sąrašą, nes jei patektų į sankcionuotų asmenų sąrašą, tokia advokatė pažeistų ES sankcijas ir čia jau kalbėtume ne apie etiką ir ne apie drausminę atsakomybę, bet kalbėtumėm apie rimtesnius pažeidimus“, – sakė I. Vėgėlė.

.„Kiek man žinoma, ta advokatė gina Rusijos valstybinę televiziją, kuriai atimta retransliacijos licencija, tai galbūt advokatė pasigilino ir tai yra sankcija, prilyginama baudžiamajai, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, aš to nežinau, mes to netyrėm. Jei tai yra taip, tai prilyginta bausmei kaip už nusikaltimą ir tokiu atveju gynyba yra privaloma. Lietuvos advokatai privalo ginti baudžiamojoje byloje, ar tai būtų Rusijos pilietis, ar Baltarusijos pilietis“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

Jis taip pat sakė sulaukęs ir konkrečių advokatų klausimų, kaip elgtis situacijose teikiant paslaugas subjektams iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Buvo ir kreipimasis, nenoriu atskleisti advokato, bet rekomendavau, kad neteiktų civilinio (ieškinio), tai mūsų siūlymas. Advokatas turi teisę elgtis, kaip ir visi verslai, vieni išėjo iš Rusijos, kiti neišėjo. Aš asmeniškai rekomenduoju advokatams susilaikyti nuo paslaugų teikimo naujiems klientams, Rusijos ir Baltarusijos subjektams, civilinių santykių, išskyrus atvejus, kai tie subjektai labai aiškiai ir sąmoningai apibrėžia, kaip jie suvokia karinį konfliktą, kad čia Rusijos agresija, bet reikia nepamiršti, kad advokatas tam tikrais atvejais privalo teikti paslaugas“, – teigė I. Vėgėlė.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik 2,3 tūkst. praktikuojančių advokatų.