Prekių kainos dar kops į viršų

Investicinės bankininkystės ekspertas, „Confidentus“ partneris Kristupas Kukarskas pastebi, kad infliacija šiuo metu yra labiausiai raudonuojanti problema visiems verslams, nepriklausomai nuo sektoriaus. Nors pernai ir šiemet brango kone viskas aplinkui, pasak jo, – tai dar ne pabaiga. Kainos toliau kopia aukštyn ir šie tempai esą dar išsilaikys.

„Verslui viskas pabrango: atlyginimai, energetika, žaliavos. Lyginant su įmonių prekių kainodara, kiek jiems kainuoja pagaminti vieną ar kitą prekę, ji jau brangesnė, nei buvo prieš 2-3 mėn. Taigi verslas kainas turės didinti.

Kai pabrangsta vienas ar kitas dalykas, užsisuka grandinė, ir visi turi kelti kainas. Matome, kad tai jau prasidėjo, bet toli gražu nesibaigia. Tai reiškia, kad kainos kyla toliau, savikainos auga, ir, panašu, kad galutinės prekių kainos ateityje dar augs“, – prognozuoja jis.

Vartotojai renkasi nebe kainą

Kai kurių ekonomistų teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti birželį, o kitais metais galima ir defliacija, t. y. kainų mažėjimas. Visgi ekspertas abejoja, ar kitais metais bus prielaidų kainų mažėjimui.

„Jei sakoma, kad artimiausiu metu viskas stabilizuosis, manau, kad tas ratas turės prasisukti ilgėliau. Ką tik baigėsi šildymo sezonas, ką tik įmonės peržiūrėjo atlyginimus ir juos pakėlė, ir žaliavos dabar aukštumose, tad manau, daugelis įmonių šių dalykų nėra įvertinę savo kainose. Todėl kainų kėlimas dar bus. Kitais metais žaliavos kažkiek gali atpigti, bet nemanau, kad gamintojai skubės leisti kainas galutiniam vartotojui.

Nebent konkurentai pradės konkuruoti – kuris pigiau parduos. Dabar kitos taisyklės: jei sugebi pagaminti ir pateikti laiku, tai iš tavęs ir pirksim“, – pasakoja K. Kukarskas ir priduria, kad klientas ar vartotojas dabar renkasi ne kainą, o iš kur gauti prekę ar paslaugą.

„Euro paletė prieš kelerius metus kainavo apie 6 eurus, dabar – apie 24 eurus. Klientai ne taip jautriai reaguoja į tokius kainų šuolius, nes rinkoje kainos visur panašios, alternatyvų daugiau nėra. Jeigu tau sugeba pagaminti, tai tu perki“, – pavyzdį pateikia jis.

Kristupas Kukarskas

Dar ne visi pakėlė kainas

Pašnekovas verslus suskirstė į dvi kategorijas: vieni esą drąsūs ir sugebėjo kainas pakelti laiku, o kiti – įstrigę fiksuotų kainų spąstuose. Tai reiškia, kad rinkoje yra nemažai branginti produkciją vėluojančių įmonių, daugelis jų laukė paskutinės minutės, o dabar jau nebeturi kito pasirinkimo.

Anot eksperto, daugiau bėdų turi tie, kas dirba su ilgalaikiais kontraktais: statybų sektorius ir prekybininkai, bendradarbiaujantys su prekybos tinklais.

„Pavyzdžiui, jei esi gamybininkas ir dirbi su prekybos tinklais, turi ilgesnius kontraktus, tai negali šiandien sugalvoti pakelti kainas, nes kainas užfiksavai metams. Jie dar gyvena iš praeityje uždirbto pelno, vadinamųjų lašinių. Tik klausimas, kiek dar jų užteks.

Kiti gamintojai gali kainas koreguoti, nes neturi ilgalaikių kontraktų, jų pelnai nesublogę, jie sugebėjo laiku pakoreguoti kainą“, – pažymi K. Kukarskas.

Pašnekovo vertinimu, jei į fiksuotų kainų spąstus pakliuvę verslai nesiims veiksmų, vis daugiau jų neatlaikys išorės spaudimo dėl žaliavų ir energetikos kaštų brangimo. Tai reiškia bankrotus.

„Manau, kad į spąstus pakliuvusių tarpe bankrotų tikrai gali padaugėti, jeigu jų pagrindiniai klientai nesugebės arba nenorės peržiūrėti kainų. Liks du variantai: toliau deginti savo sukauptus lašinius, arba nebebus ko deginti, reikės nutraukti veiklą“, – mano jis.

Kainas kėlė du kartus

Apie didžiausius infliacijos iššūkius kalba ir Lietuvos regionuose įsikūrę gamybininkai. Vievio medienos gaminiais – baldų kištukais, lazdelėmis ir kt. – užsiimanti įmonė „Apvalūs medžio gaminiai“ pernai ir šiemet jau kėlė jų kainas.

Mediena labai smarkiai brango. Aukcionai vyksta kas pusę metų, tai kol kas (šiemet – Delfi) beveik nepajutome. Dar tik 10 proc. mums pabrango, pernai – apie 40 proc.“, – sako įmonės vadovas Arnoldas Jonaitis.

Per metus itin išaugo ir energetiniai kaštai.

Elektra 2021 m. gruodį, lyginant su 2021 m. sausio, mums kainavo 3,3 karto daugiau. Gamyboje – tai tavo sąnaudos, jas kažkam reikia padengti. Taigi pernai liepą savo produkcijos kainą kėlėme 15 proc., šiemet nuo sausio – tiek pat. Bet kiek mes galim tas kainas kelti?“ – skaičiuoja verslininkas.

Maža to, itin pabrango ir transportavimas: „ Į JAV veždavome konteinerį už 3,5 tūkst. dolerių, dabar – 12 tūkst. Kas už tai sumokės? Pirkėjas. Visi viską perkelia ant galutinio produkto, ant to paties baldo.“

Arnoldas Jonaitis

Lietuvoje pieno supirkimo kainos – vienos didžiausių Europoje

Pienininkai taip pat skaičiuoja milžiniškas sąskaitas. Įmonių grupės „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius pasakoja, kad pieno produktai brango pernai ištisus metus. O priežasčių buvo ne viena. Pirmiausia – pasaulyje išaugusi pieno produktų paklausa, o karas atnešė dar daugiau sumaišties.

„Kaip ir naftos rinka maisto produktų rinka reaguoja į neramumus pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų turbūt bandė nusipirkti konservų ir pasidėti į sandėliuką: kas vieną, o kas – šimtą. Tas pats ir su pieno produktais – sviestas, pieno miltai, pasaulis bando juos „atsidėti“, jeigu prireiks.

Kitas dalykas – Ukraina buvo eksportuojanti šalis pieno miltų ir sviesto, daugiau į Aziją, Arabų šalis. Dabar ten nepapuola, reiškia, reikia iš kažkur kitur paimti.

Apskritai Europoje yra šioks toks pieno mažėjimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri yra didžiausia pieno gamintoja, per metus gamyba sumažėjo 1,1 proc., tai yra nemažai. Olandija turi nusimačiusi programą per 10 metų 25 proc. sumažinti pieno gamybą dėl azoto pertekliaus dirvožemiuose“, – pasakoja G. Bertašius ir paaiškina, kad visi šie faktoriai lemia didžiulę pieno produktų paklausą, tad ir jų kainos drastiškai išaugo.

Šiuo metu tiek pieno produktų, tiek pieno žaliavos kaina – istorinėse aukštumose. Pasak G. Bertašiaus, Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kainos – vos ne didžiausios visoje Europoje. Natūralaus pieno litras šiandien kainuoja 56 centus, kai prieš metus jis buvo 30-40 proc. pigesnis.

Gintaras Bertašius

Dujos pabrango 6 kartus

Maža to, „Vilvi Group“ skaičiavimais, per pusantrų metų grupės įmonėms dujos pabrango apie 6 kartus.

„Gerai, kad mums sutapo: mūsų pajamų augimas iš kilogramo mums finansavo tiek pabrangusias žaliavas, tiek energetiką. Tai (energetika – Delfi) svarbi, bet neesminė, kaštų dalis. Energetika sudaro grubiai 8-9 proc. produktų savikainos, bet tai taip pat „kandžiojasi“, – pasakoja verslininkas.

Dėl visų šių iššūkių „Vilvi Group“ Lietuvoje šiemet jau teko branginti produkciją. Atskiros produktų grupės brango skirtingai. Anot vadovo, tai dar ne paskutiniai kainų kėlimai.

Lietuviai už pieną moka daugiau nei vakariečiai

„Vartotojui nemalonu tai girdėti, bet vienareikšmiškai dar porą kartų kainos kils“, – pažymi G. Bertašius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos produktų kainos visiškai neatitinka eksporto rinkų kainų lygmens. Priklausomai nuo produktų, kainų skirtumas siekia 10-20 proc. „Vilvi Group“ eksportuoja apie 90 proc. produkcijos, o vidaus rinkai lieka 10 proc.

„Lietuvoje – dar žymiai mažesnės kainos, nei už kiek mes parduodame eksporto rinkose. Kalbant apie sviestą, pieno riebalus arba sūrius, tai dar jų kainos yra labai žemame lygmenyje, nei išvežus į bet kokią kitą pasaulio šalį. Taip suformavo rinka: pas mus paklausa didesnė už pasiūlą. Kai kyla kainos, visada vidaus rinkoje – atsilikimas. Kai jos krenta, eksporto rinkoje greičiau, o vidaus rinkoje laikosi. Dabar tik laiko klausimas, kada susivienodins“, – paaiškina G. Bertašius.

Taigi pieno gamintojas iš savų lėšų dar amortizuoja kainų augimą Lietuvos vartotojams, tačiau ilgiau tai tęstis nebegalės, mat ir čia produktų kainos priartės prie Vakarų. Vadovas priduria, kad lietuviai jau dabar už pieną moka daugiau nei vakariečiai.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai: šiandien vidaus rinka, pagal dabartines žaliavų ir energetikos kainas, – nuostolinga, kai eksporto rinka – pelninga. Kai vidaus rinka sudaro tik 10 proc., realiai mes šiuo metu subsidijuojame vartotoją, bet ir kiti taip pat daro. Tai rinkos procesai: įsipareigojimai tinklams ir t. t., tad nėra taip, kad bet kada bet kiek gali kelti kainas“, – paaiškina jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)