LB valdybos pirmininkas Seime antradienį kalbėjo, kad vis dėlto neigiamą karo poveikį Lietuvos ūkiui švelnina verslo pasirengimas.

„Lietuvos verslas išmoko pamokas – santykiai su Rusija ir Baltarusija yra reikšmingai pasikeitę ir gerokai mažiau intensyvūs negu prieš dešimtmetį. Eksporto struktūroje Rusija ir Baltarusija neviršija kartu sudėjus 15 proc.

Tuose 15 proc. dominuoja reeksportas, kuris sukuria sukuria santykinai mažiau pridėtinės vertės, todėl ir praradimai šitoje srityje būtų gerokai labiau riboti“, – sakė G. Šimkus.

Kita vertus jis pripažįsta, kad karas darys neigiamą įtaką transporto, logistikos paslaugų sektoriams, jeigu šie nesuras alternatyvos. Be to, mažėja ir eksportas į Ukrainą, o jį sudarė nemaža dalis lietuviškų prekių.

„Neišvengiamai mūsų šalies ekonomika patirs netiesioginį karo poveikį, kuris reiškiasi skirtingas kanalais“, – toliau konstatuoja LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Anot jo, neapibrėžtumas, stabdantis investicijas, įtampa energijos ir žaliavų rinkose, lemianti infliacijos paūmėjimą, importuojamų žaliavų trūkumas, sukeliantis sunkumų pramonei ir statybos pramonei, kitų Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų lėtesnis augimas ribos ir Lietuvos eksportuotojų augimą.

Lietuvos bankas kovą pristatė šalies ūkio raidos prognozes. Pasak G. Šimkaus, situacija nuo to laiko keitėsi ypač sparčiai. Naujas prognozes centrinis bankas pateiks po mėnesio.

„Bet šiandien jau turime duomenų, kurie, deja, jau suteikia pagrindo teigti, kad kovą identifikuotos rizikos pasitvirtina. Apie tai signalizuoja ir smukę pasitikėjimo rodikliai, pabrangusios žaliavos ir energijos ištekliai, auganti prekių ir paslaugų savikaina, geležinkelių, uostų, kitų įmonių patiriami sunkumai“, – sako LB vadovas.

Pinigai
Foto: Vida Press

Anot G. Šimkaus, nors ūkio augimas nekris iki nulio, bet bus lėtesnis, nei manyta.

„Kitaip tariant, Lietuvos ekonomika vystosi mažiau palankiai nei tikėtasi kovą. BVP prognozės bus peržiūrimos žemyn, tai jau yra akivaizdu. Kita vertus, bent kol kas šoko, ar juolab didesnio šoko scenarijaus išvengėme“, – pridūrė jis.

Jis priminė ir Europos Komisijos pateiktas kuklesnes prognozes Lietuvos ekonomikos augimui šiemet – 1,7 proc.

Infliacijos kreivės viršuje

Infliacijos prognozes, anot G. Šimkaus, taip pat gaubia neapibrėžtumas. Jeigu praėjusiais metais infliaciją skatino su atsigavimu po COVID-19 pandemijos susiję procesai – stipri paklausa ir paskui ją nespėjanti pasiūla, – tai pastaruoju metu itin ryškus geopolitikos vaidmuo.

„Energijos išteklių kainos – pagrindinis infliaciją kurstantis veiksnys – šiemet didins elektros, dujų, šilumos bei degalų kainas“, – teigia G. Šimkus.

Jo manymu, dėl to dar kurį laiką reikia nusiteikti kainų augimui.

„Maisto prekės šiais metais brangs sparčiau nei manėme anksčiau“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak jo, trikdžiai tiekimo grandinėse kartu su brangstančiomis žaliavomis didins pramonės prekių kainas, o dėl itin spartaus tebesitęsiančio darbo užmokesčio augimo sparčiai didės paslaugų kainos Lietuvoje.

„Aptariant metinės infliacijos kaitą, jinai turi tą „kuprą“. Manau, kad esame kažkur ties tos „kupros“ viršumi ir į antrą metų pusę metinės infliacijos tempai turėtų leistis žemyn.

Žemyn infliaciją galėtų paspausti dėl geopolitinės situacijos prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai, energijos kainų slopinama kitų prekių, paslaugų paklausa“, – sako G. Šimkus.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teiravosi LB vadovo, kokią jis pateiktų energijos išteklių ir žaliavų kainų prognozę.

„Ar jūs manote, kas pasibaigus karui mes grįšime prie žemų energetinių išteklių kainų ir žemų žaliavų kainų? Aš nelabai norėčiau tuo tikėti“, – sakė A. Butkevičius.

G. Šimkus atsakė nemanantis, jog yra esminių kitų priežasčių nei karas išsilaikyti aukštoms dujų kainoms.

„Tai yra susiję su geopolitiniais veiksniais ir šitų kainų išnaudojimu kaip tam tikro spaudimo priemonių. Ar yra fundamentalios priežastys, kodėl pavyzdžiui, gamtinių dujų kainos turėtų būti tokios, kokios yra dabar?

Aš manau, kad iš esmės rinka kažkaip nepasikeitė, ir mano galva, jos turėtų grįžti į tą prieškarinį lygį. Aišku, duok Dieve, kad Ukraina laimėtų. Reikia sulaukti to karo pabaigos“, – sakė LB vadovas.

Kalbėdamas apie naftos kainas jis teigė, kad sunku pasakyti, ar jos grįš į ankstesnį lygį, tačiau reiktų žvelgti ne vien į karo veiksnį.

„Turime ir kovą su klimato kaita, Žaliąjį kursą, kuris yra atskira dedamoji, kuri ilgalaikėje perspektyvoje keis ir paklausą iškastiniam kurui, tiek ir jo kainą“, – pastebėjo G. Šimkus.

G. Šimkus: būsto kainos pervertintos

Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį ir į Lietuvos būsto rinkos aktyvumą bei kainas. Pasak jo, paskolų gyventojams segmente ypač sparčiai augo būsto paskolų portfelis.

„Vėliausiais duomenimis, jo metinis augimas buvo 12 proc. ir iš esmės buvo sparčiausias nuo 2009 metų ir bene didžiausias euro zonoje. Tai verčia šią rinkos, šią skolinimosi dalį stebėti itin akylai“, – konstatuoja G. Šimkus.

Nekilnojamas turtas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Anot jo, atidžiau pasižiūrėjus į šalies būsto rinką, galima pastebėti tris dalykus: aktyvumo stabtelėjimą po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, taip pat pasiūlos trikdžius, kurie sustiprėjo vėlgi po Rusijos agresijos, ir, trečia, toliau tebesitęsiantį spartų kainų augimą.

„Metinis jų augimas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų. Kitaip tariant, mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos. Mūsų skaičiavimais, jos yra pervertintos 9 proc. Ir kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių didėja kainų korekcijos rizika“, – sako G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad reguliuotojas jau pradėjo taikyti tikslines prevencines priemones, nutaikytas į antrą ir paskesnes būsto paskolas, „kurios buvo ėmusios kelti susirūpinimą“. Taip pat sustiprinti bankų kapitalo reikalavimai būtent būsto paskolų portfeliui.

„Įvertinome ir Rusijos agresijos poveikį Lietuvos būsto rinkai. Nors pastebėjome tam tikrą rezervacijų pardavimo sumažėjimą pirminėje būsto rinkoje pirmais mėnesiais po agresijos, po invazijos pradžios, – bet kol kas ta įtaka ribota“, – sako G. Šimkus.

Jo požiūriu, vis dėlto labiausiai poveikis nekilnojamojo turto rinkai juntamas per pasiūlos pusę – karas kelia iššūkių statant naujus būstus, sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo grandinių trikdžių, užsitęsti statybos terminai.

Kovo mėnesį centrinis bankas pristatė tris ekonomikos raidos scenarijus: konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Pagal juos, atitinkamai, šalies BVP šiemet turėtų augti 2,7 proc., 0,4 proc. arba mažėti 1,2 proc.