„Tai reikš, kad ES toliau perka rusišką naftą ir neakivaizdžiai finansuoja karą Ukrainoje, kas yra mums visiškai nepriimtina. Reikia susitelkti ir padaryti viską kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai”, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja tikino, kad Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su paketu, įskaitant naftą, tačiau ji savo ruožtu sako, kad diversifikacija ir persiorientavimas nuo rusiškos naftos Vengrijai labai brangiai kainuotų. Anot jos, Vengrijai šiuo atveju būtinos struktūrinės reformos, kurios nepasidarytų greitai ir išaugintų kaštus.
„Šioje situacijoje galimos kelios išeitys, blogiausia, jeigu nafta būtų išimta iš šito sankcijų paketo, nes priminsiu, kad sankcijų pakete yra ne tik nafta, dar yra ir kitų dalykų – bankai, asmenų užkardymas, tam tikrų turto operacijų sustabdymas. Kitas variantas suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Ji tvirtino, kad tam tikrai daliai ES šalių Rusijos karinė intervencija į Ukrainą buvo tarsi akių atvėrimas, kad kol santykiai su Rusija yra geri, tol galima turėti didelę priklausomybę energetikos srityje, tačiau jiems tapus komplikuotiems, priklausomybė sukelia labai blogų pasekmių. Pasak jos, naftos įtraukimo į sankcijų paketą boikotavimas rodo, kad kai kurioms šalims tai yra labai svarbus produktas, dėl kurio verta ilgai kovoti.
„Kalbama ne tik apie didelius pinigus, bet ir apie tai, kaip šalyse narėse yra tvarkomas energetikos ūkis ir pradėjus diskutuoti dėl sankcijų naftai, taip pat apie sankcijas dujoms, nors jos yra atidėtos vėlesniam laikui, paaiškėjo, kaip smarkiai ES yra priklausoma nuo rusiškos energijos. Turime dar vieną europinę krizę, iš kurios reikia išeiti dar labiau sustiprėjusiems ir susivienijusiems“, – aiškino prezidento patarėja užsienio reikalams.
„Sankcijų poveikis be naftos įtraukimo į sankcijų paketą būtų žymiai mažesnis, o mes norime, kad jis būtų didžiausias įmanomas bei norime pagaliau nustoti finansuoti Rusijos karinę agresiją Ukrainoje“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos importui.
„Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums“, – praėjusią savaitę pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas.
Pasiūlymas dėl sankcijų Vengrijai būtų priimtinas, jei, pavyzdžiui, embargas nebūtų taikomas visai vamzdynais iš Rusijos atkeliaujančiai naftai, teigė ministras.
ES šalys kol kas nepasiekė susitarimo dėl naftos embargo Rusijai. Europos Komisija pasiūlė dėl Ukrainos karo per šešis mėnesius atsisakyti rusiškos žaliavinės naftos importo. Kaip kompromisą Komisija siūlo Vengrijai ir Slovakijai duoti laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekijai iki 2024-ųjų vidurio naftos importo draudimui įgyvendinti.
Vyriausybei Budapešte šis pasiūlymas nėra pakankamas. Vengrija 65 proc. savo naftos gauna iš Rusijos. Šis kiekis šalį pasiekia tik vamzdynais. Perėjimas prie ne rusiškos naftos būtų pernelyg brangus, teigė P. Szijjartas.
Jei būtų pateiktas sankcijų paketas be Vengrijos reikalaujamos išimties dėl naftos tiekimo vamzdynais, Budapeštas jam pritars tik tada, jei ES Vengrijai „visiškai kompensuos“ (kaštus), pažymėjo ministras.
Vengrija pirmadienį pareiškė, kad pagal siūlomą naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą Maskvai, šaliai, kad paruoštų savo ekonomiką atsisakyti Rusijos naftos, tai kainuos 15–18 mlrd. eurų.
„Vengrai teisėtai tikisi pasiūlymo“ iš Europos Komisijos šiam smūgiui sušvelninti, sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto savo feisbuko puslapyje paskelbtuose komentaruose. „Reikalinga visiška Vengrijos energetikos infrastruktūros modernizacija, kuri atsieis nuo 15 mlrd. iki 18 mlrd. eurų, jei Vengrija atsisakys Rusijos naftos importo“, – sakė P. Szijjarto, dalyvaujantis ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
Kad sankcijų paketas būtų priimtas, jam turi pritarti visos ES šalys.
