Konsultacinės agentūros LITAO savininkė Lina Bartusevičiūtė pabrėžia, kad Tolimuosiuose Rytuose kaina ir kiekybė nebūtinai yra svarbiausia – viskas atsiremia į kokybę, žmogiškumą ir bendravimą.

COVID-19 pandemija pakoregavo žmonių gyvenimą: dabar jie dar labiau prižiūri mitybos racioną, keičia nusistovėjusius įpročius ieškodami sveikatai naudingiausių produktų. Pavyzdžiui, Honkonge labiausiai paklausu yra tai, kas sveika ir natūralu, o svarbiausia – kokybiška“, – sako L. Bartusevičiūtė.

Daug ir pigiai netinka

Tolimųjų Rytų maisto rinkoje Europa vadinama prestižinės klasės prekių gamintoja. Ne išimtis ir lietuviški produktai, kurių etiketėse puikuojasi ES simbolika. Tai iš karto identifikuoja prekės kilmę.
„Rytų Azijos šalyse maisto produktai iš Lietuvos yra vertinami lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, tradicinės italų prekės – konservuotos daržovės ar vynas“, – sako L. Bartusevičiūtė.

Ir Pietų Korėjoje, ir Honkonge gerą vardą jau užsitarnavo lietuviški baltyminiai kanapių batonėliai ar vitaminais prisotinti kombučos gėrimai. Pasak BGL prezidento Romo Apulskio, norint patekti į Azijos rinką, pirmiausia reikia mąstyti ne apie greitus pardavimus, o apie išskirtinumą ir žmonių norus.

„Ir japonai, ir korėjiečiai ar Honkongo gyventojai pirmiausia žiūri, kokios naudos produktas suteiks jų organizmui, - sakė R. Apulskis. - Visgi dalis Lietuvos įmonių to nesupranta ir puoselėja senamadiškas vertybes, paremtas kiekybe ar pigumu“.

„Turime suprasti, kad į tokias perspektyvias rinkas duris atverti gali tik naujumas ir unikalumas“, – sakė R. Apulskis.

Į Tolimuosius Rytus žvelgia su viltimi

Šviežių sulčių „Sun 365“ verslą Lietuvoje įsteigęs Algirdas Zabarauskas pabrėžia, kad Honkongo ir Pietų Korėjos kryptys tampa tomis, į kurias bene labiausiai norisi žvalgytis.

„Šiuo metu pilstome šviežias sultis, fermentuotą šaltą arbatą kombučą ir šviežių vaisių ledus. Ledai inovatyviausias mūsų produktas. Bent jau Europos rinkoje kol kas nėra nieko panašaus, esame unikalūs, todėl tikimės, kad sveikuoliški šviežių vaisių ledai sudomins pirkėjus“, – sako A. Zabarauskas.

Bet išskirtinumas tėra viena medalio pusė – svarbu „atremti“ viso pasaulio gamintojų konkurenciją, produktai taip pat turi būti skanūs, įperkami bei gražiai supakuoti.

„Bandysime nagrinėti Honkongo rinką. Mūsų pačių kolegoms Lietuvoje itin rūpi sveikata, todėl didžioji dalis idėjų gimsta iš asmeninių poreikių ir puikiai priimami kad ir Honkonge“, – sako A. Zabarauskas.

„Planet superfood“ atstovas Dominykas Olbakas pabrėžia, kad į Honkongo bei Pietų Korėjos parduotuves bus bandoma eksportuoti funkcinį maistą. Nuo organinių pluoštinių kanapių auginimo verslą pradėję lietuviai mano, kad Tolimųjų Rytų rinka yra didžiulė, atverianti milžiniškų galimybių.

„Mes gaminame funkcinį, keto mitybai pritaikytą maistą – popandeminis laikotarpis gera galimybė ten įsitvirtinti, – pasakojo D. Olbakas. - Sveikuoliški batonėliai, smučiai, įvairiausi užkandžiai, pateikiami skirtingomis formomis ir neturintys jokių tuščių kalorijų, gali įtikti sveikos mitybos manija užsikrėtusiems korėjiečiams“.

Bendravimas lemia daug

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad „tiesmuko“ verslo modelis Rytų šalyse netinkamas.

„Gyvendami nenutrūkstamo bendravimo ir socialinių tinklų įtakos sraute, turime suprasti, kaip svarbu yra atvirumas, profesionalumas bei kultūrinis prisitaikymas – sako LITAO vadovė L.Bartusevičiūtė. – Honkonge ir Pietų Korėjoje atvirumas ir žmogiškumas – kertiniai akmenys, leidžiantys užmegzti ryšius su kitų bendrovių atstovais“.

Jos teigimu, lietuviai, tikriausiai dėl istorinės praeities, vis dar uždari, bijantys atsiverti bei prisileisti kitus žmones. „Azijoje priešingai – net ir verslo pokalbiai dažnai prasideda nuo pasakojimų apie vaikus ar augintinius. Norėdami įsitvirtinti jų rinkose, turime keistis patys“.

Jai pritaria ir D. Olbakas. "Pastebėjome, kad Pietų Korėjos ar Honkongo potencialūs partneriai kur kas nuoširdesni palyginus su kai kuriais lietuviais. Jiems labai svarbi prekės ženklo istorija: iš kur tas produktas, kas jį gamina. Čia daug ką lemia ne tik produktai, bet ir bendravimas“.

Skatina pagarbą sau

Ekspertai pažymi, kad šių šalių maisto rinkos gali tapti ne tik unikalių lietuviškų verslų sėkmės garantu, bet ir raktu, atveriančiu aukštesnės savivertės horizontus. Todėl BGL kartu su LITAO komanda bei tikslinių Azijos šalių verslininkais praktiniuose seminaruose žada aptarti, kaip efektyviausiai patekti į tolimas mums rinkas ir perprasti kitokią verslo bendravimo specifiką.

„Lietuvoje turime ypač kokybiškų, įdomių ir vertingų produktų bei prekių ženklų, kurie susilauktų dėmesio Azijos rinkose. Mūsų misija – suteikti gebėjimus jiems atsiskleisti“, – sako R. Apulskis.

Jam pritaria LITAO vadovė L. Bartusevičiūtė: „Vis dar jaučiamės per daug suvaržyti. Neabejoju, kad kelias į Tolimųjų Rytų rinkas gali ne tik atnešti pelno, bet ir išauginti meilę sau patiems“.