„Be siaubingo šalies ir gyventojų naikinimo bei humanitarinės krizės, Rusijos karas visame regione ir už jo ribų sukėlė didelių iššūkių ekonominiam stabilumui ir augimui. Dauguma ERPB šalių patiria šiuos neigiamus padarinius ir stengiasi juos amortizuoti. Šiame kontekste turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro. Dar viena iš papildomų sankcionuojamų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galėtų būti jų narystės Banke suspendavimas. Tai privalome padaryti“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Ministrė pridūrė, kad kiekviena Rusijos agresijos diena Ukrainoje atneša papildomus nuostolius, todėl paramos greitis tampa esminiu klausimu. Būtina kuo skubiau sutelkti lėšas Ukrainai tiek trumpalaikiams poreikiams, tiek ilgalaikėje perspektyvoje – Ukrainos atstatymui, kuris jau prasidėjo iš priešo atgautose teritorijose ir tęsis po laimėto karo.
Plenarinės sesijos metu taip pat buvo svarstoma dėl strateginio ilgalaikio tikslo – ERPB veiklos plėtros į Afriką ir Iraką.
„Pritariame principinei Banko veiklos plėtrą apibrėžiančiai rezoliucijai, tačiau ir toliau skatiname ERPB ieškoti priemonių padėti Ukrainai ir kitoms paveiktoms šalims – tai yra svarbiausias prioritetas. Šiandieninė geopolitinė ir ekonominė situacija dar kartą patvirtina ERPB pagalbos svarbą visose jo veiklos šalyse, ypač Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse“.
Plenarinės sesijos metu taip pat svarstyta dėl 2021–2025 m. Strateginės ir kapitalo programos Finansai ERPB įgyvendinimo, aptarti instituciniai ir finansiniai klausimai.
