„Naująjį sezoną Lietuvos poilsiamiesčiai sutinka su dviprasmiškomis nuotaikomis. Lietuvą kausčiusi pandemija atsitraukia, ekstremalioji situacija, labiausiai dusinusi būtent svetingumo sektoriaus verslus, atšaukta, pastaraisiais metais tik smarkėjusį darbo jėgos deficitą malšina pabėgėliai iš Ukrainos, – vardija kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Tačiau turistų iš užsienio, matyt, turėsime ne ką daugiau nei pandeminiais 2020 ir 2021 m. sezonais: svečiai iš Rytų nepageidautini, o iš Vakarų – įsibaiminę pašonėje vykstančio karo. Be to, neaišku, kiek įtakos kurortų verslo pajamoms turės drastiškai pašokusios kainos, yra abejonių, ar po tokio šalto pavasario atėjusi vasara nebus taipogi prasta. “
„Creditreform Lietuva“ analitikai išanalizavo kiek nesėkmių Lietuvos kurortų verslas patyrė per tarpusezonį (nuo pernai metų spalio 1 d. iki šių metų gegužės 1 d.) ir kokios būklės pasitinka naująjį vasaros sezoną. Kadangi kurortai gan stipriai skiriasi verslo juose apimtimis, visos verslo nesėkmės buvo skaičiuojamos vienam šimtui įmonių, kurios konkrečiame kurorte veikė (turėjo bent vieną darbuotoją) pernai metų spalio pradžioje. Be to, analizei buvo paimtos tik tos kurortų įmonės, kurios čia ir registruotos.
Palangoje – daugiausia bankrotų
Kaip paaiškėjo, didžiausia tarpusezoniu paskelbtų bankrutuojančiais verslų koncentracija buvo Palangoje – 1,1 bankroto šimtui 2021 m. sezono pabaigoje veikusių įmonių. Antras liko Birštonas, o Druskininkai su Neringa pasidalino trečią–ketvirtą vietas.
Palanga užėmė pirmą vietą ir pagal tarpusezoniu įregistruotų turto areštų koncentraciją, kuri siekė 2,1 arešto 100 kurorto įmonių. Antroje vietoje įsitaisė Neringa, Druskininkai liko treti, o Birštonas – ketvirtas.
„Nors bankrutuojančių įmonių santykinai buvo labai nedaug, verta prisiminti, kad nemažai verslo savininkų, nepavykus verslo idėjai, tiesiog palieka įmonę likimo valiai, tad galima manyti, kad ištuštėjusi įmonė taip pat iškėlė baltą vėliavą ir pasitraukė iš rinkos“, – paaiškinama pranešime.
Pagal tokių darbuotojų apleistų įmonių koncentraciją pirmauja Birštonas. Šiame kurorte 100 sezono pabaigoje veikusių įmonių teko 6,1 likusios be personalo.
Antra liko Palanga, trečia – Neringa, o Druskininkai – ketvirti. Verta atkreipti dėmesį, kad Druskininkų rodiklis nesiekė net trijų, kai Neringos ir Birštono viršijo 5 per tarpusezonį ištuštėjusias įmones.
Sezono išvakarėse kurortuose turime ir nemažai įmonių, įsiskolinusių „Sodrai“. Didžiausia skolininkių koncentracija vėlgi Birštone – 21,9 proc. vietos įmonių vėluoja atsiskaityti. Šis procentas kiek mažesnis Palangoje (21,4 proc.), Druskininkuose skolingų „Sodrai“ 19,3 proc., o Neringa atrodo geriausiai – 18,1 proc.
Patiria nesėkmes, bet nenusimena
Nors Birštonas ir Palanga užima pirmąsias vietas verslo nesėkmių topuose, tačiau, panašu, kad palangiškiai ir birštoniečiai vis tiek nepraranda motyvacijos toliau kurti naujus verslus.
Būtent šie abu kurortai užėmė pirmąsias vietas pagal naujų įmonių, įsteigtų tarpusezoniu, koncentraciją – 8,8 naujo verslo šimtui jau veikiančių. Druskininkai liko treti, o Neringa, kurioje, matyt, visi kas galėjo, savo įmones jau turi, liko ketvirta.
Kiek netikėtai susidėliojo topas pagal vidutinį kurorto įmonių tarpusezoniu mokėtą atlyginimą. Svarbu atminti, kad naudotasi tik viešai skelbiamais bruto („iki mokesčių“) atlyginimais, o tai reiškia, kad tris ir mažiau asmenų įdarbinančių įmonių statistika į skaičiavimus nepateko.
Paaiškėjo, kad nuo pernai spalio iki šių metų kovo mėn. didžiausią vidutinę algą mokėjo Birštono verslai (1070,02 EUR), vos vos nuo jų atsiliko Neringa (kuri laikoma aukštesnio kainų lygio, o tai reiškia ir atlyginimų) kurortu (1064,66 EUR), o Druskininkai (641,27 EUR) ir Palanga (624,79 EUR) pasidalino atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas.
Personalo gausėjimo metas
Nuo šių metų vasario pradžios Lietuvos poilsiamiesčių verslo personalas jau padidėjo pusšešto šimto darbuotojų, nuo 18 850 iki 19 401.
Daugiausiai naujų darbuotojų pasamdė Birštono (5,2 proc.), mažiausiai – Druskininkų (1,8 proc.) verslininkai. Tačiau iki samdos piko, kuris paprastai pasiekiamas liepos–rugpjūčio mėnesiais, dar toli. Štai ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčio pradžioje kurorto įmonės samdė kone 20 600 dirbančiųjų.
„Norisi tikėtis ir to palinkėti tiek kurortų verslininkams, tiek ir jų svečiams, kad ir šio sezono įkarštyje skaičiai bus panašūs“, – komentuoja S. Žilinskas.
