„Mums yra sunkiai suprantami siūlymai palikti versle galimybę atsiskaityti grynaisiais iki 3000 eurų. Jeigu ši išimtis išliktų – draudimas grynaisiais atsiskaityti juridiniams asmenims neveiktų: šešėlis toliau klestėtų, o sankcijos būtų mažiau efektyvios“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo atstovų nuomone, galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais leidžia įmonėms įvairiais būdais išvengti mokesčių, ypač kai atsiskaitoma smulkiomis sumomis. Galėdamos atsiskaityti grynaisiais, nesąžiningai veikiančios įmonės pasinaudoja šia galimybe ir išvengia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat ir taikomo akcizo, kai atsiskaitoma už akcizines prekes.
„Mūsų informacija rodo, kad šešėlinė ekonomika ypač „mėgsta“ smulkias grynųjų pinigų sumas, todėl 3000 eurų išimtis gali būti tikra „dovana“ nesąžiningam verslui“, – teigė A. Romanovskis.
Verslo atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad grynieji pinigai sukuria daug nepatogumų ir kaštų skaidriai veikiančioms įmonėms. Kai kurių įmonių teikiama pirmenybė atsiskaitymams grynaisiais pinigais pastato skaidrų verslą į padėtį, kai prekes pristatantys darbuotojai turi dirbti inkasatoriais. Įmonės neturėtų prisiimti didesnių kaštų tam, kad viena iš sandorio pusių išvengtų mokesčių ir pajamų apskaitos.
Verslo atstovų teigimu, dėl grynųjų pinigų sukuriamų nepatogumų ir rizikų, šį pasiūlymą palaiko didelė dalis plataus vartojimo prekių gamintojų ir platintojų. Be to, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo priemonė Europos Sąjungoje išpopuliarėjo taip pat dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslų, kurie kaip niekada svarbūs sankcijų įgyvendinimo kontekste.
Verslo atstovai pažymi, kad visiems darbdaviams darbo užmokestį darbuotojams mokant bankiniu pavedimu, nebelieka jokio argumento, kodėl vis dar leidžiama įmonėms tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais pinigais.
