„Šiandien prezidentas susitiko su šalies verslo atstovais, taip pat dalyvavo ir aplinkos ministras. Buvo aptarti du klausimai, pirmasis susijęs su tuo, kaip iššūkių aplinkoje ekonomiką išlaikyti gyvybingą. Antrasis susijęs su Lietuvos verslo potencialo įsivertinimu padedant Ukrainos atstatymo procese.
Pirmuoju klausimu prezidento nuomone turime būti realistais, ne idealistais, tai iššūkių aplinkoje negalime kliautis vien tuo, kad ekonomika anksčiau sparčiai augo arba krizes įveikdavome.
Tikime, kad ir šį kartą taip atsitiks, tačiau niekas savaime neįvyksta. Mes matome, kad ekonomikos prognozuotojai prognozuoja lėtesnį investicijų augimą, yra labai aukštas žaliavų kainų augimas, priklausomai nuo medžiagos, kainos auga nuo 20 iki 40 proc. Pasaulyje ir Europoje yra pavyzdžių, kai šalys įstringa į lėto ekonomikos augimo zoną ir privalome to išvengti“, – teigė jis.
Atstovas kalbėjo, kad susitikimo metu buvo aptartas ir žaliavų infliacijos klausimas.
„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, reikia susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir šioje vietoje reikia konstatuoti, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicinių projektų“, – sakė ji ir tikino, kad būtų galima prioritetizuoti projektus įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai.
Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo susitikime, kaip tikino, buvo tokia, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą.
„Jame būtų numatyti tam tikri principai, kaip spręsti šį žaliavų indeksavimo klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – teigė patarėjas.
Taip pat jis aiškino, kad žvelgiant į vidutinės trukmės laikotarpį, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto rinkas, bet ir naujas žaliavų importo rinkas, taip pat, prezidento nuomone, yra būtina užbaigti pradėtą ir nutrauktą mokesčių reformą.
„Neišvengiamai reikės mokestinių paskatų investicijoms.
Kiti metai yra paskutiniai, kai galioja mokestinė technologinio atsinaujinimo paskata ir dėl to su lyg kiekviena diena toks mokestinės politikos neapsisprendimas iš tikrųjų rizikuoja Lietuvos ekonomikos tvariu augimu.
Čia tikrai yra opcijų ir viena jų gali būti, kad paskirstytas pelno modelis, kuris skatina investicijas, galėtų būti taikomas ne visam sektoriui, bet vidutinio dydžio įmonėms“, – sakė jis.
Kalbėdami apie mokesčius jie aptarė ir jų progresyvumą.
„Verslas kelia klausimą, kad galbūt aukšti GPM tarifai darbo santykiuose gali riboti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą, tačiau prezidento nuomone, vien tik progresinio GPM tarifo koregavimas izoliuotai nebūtų išbaigtas sprendimas, bet buvo pakartota, kad mokesčių sistemoje yra neteisingumo ir artinant tam tikrus tarifus – darbo santykių su kapitalo prieaugiu, pajamų apmokestinimo tarifais tikrai yra manevro laisvės, ko rezultate galėtų progresinis mokesčių tarifas darbui sumažėti, o kapitalo prieaugiui įgauti daugiau teisingumo. Čia reikalinga diskusija“, – sakė jis.
Taip pat buvo aiškinama, kad prezidentas mano, kad šalyje reikia pradėti svarstyti papildomo NPD įvedimą.
„Reikėtų jį taikyti dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Tai taip pat turėtų būti diskutuojama bendros mokesčio reformos kontekste, kuri turi tęstis“, – sakė jis.
Turi naujienų dėl metalo sertifikavimo
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškino, kad dėl tam tikrų išteklių pabrangimo yra rimtų problemų.
„Mes, kaip valstybė, sąmoningai apsisprendėme kai kurių išteklių iš Rytų nebepirkti. Tai energetinės, statybinės žaliavos ir natūralus poreikis yra kompensuoti brangesniais vakarietiškais <...>“. Kadangi Aplinkos ministerija kuruoja statybų sektorių, jaučiame sunkumus, indeksavimas yra asignavimų valdytojų rankose“, – sakė jis.
Ministras tikino, kad šiandien yra paliestas ir sertifikuotų produktų klausimas.
„PPO jau suderino Aplinkos ministerijos sprendimus importuoti kitur sertifikuotą metalą, ne Lietuvoje. Vis dar laukiame leidimo iš EK.
Jeigu sprendimas bus šią savaitę, leisime į Lietuvą importuoti turkišką ar brazilišką metalą į Lietuvą sertifikuotą svetur ir taip išspręsime butelio kaliuko klausimą“, – teigė jis.
Prakalbo apie biurokratiją
Ilja Laurs kalbėdamas apie investicijas teigė, kad Lietuvai reikėtų pasistengti, mat daug pinigų prarandama dėl paprasčiausio dalyko – biurokratijos.
„Mano žiniomis yra nemažai pavyzdžių, kur besidominčios užsienio įmonės, didelio kapitalo atstovai, buvo atvažiavę pas mus ir susidūrė su biurokratija.
Vien mano žiniomis, šimtai milijonų eurų, dolerių yra likę už borto dėl to, kad turime biurokratines taisykles ir tai privedė prie to, kad interesantai fiziškai negali Lietuvoje sėkmingai investuoti. <...>
Būna paradoksų, kad amerikiečių kompanija negali tris metus banko sąskaitos atidaryti“, – sakė jis ir taip pat pabrėžė, kad labai griežtai kontroliuojamas finansų sektorius, bankai taip pat dažnai nepriima investuotojų dėl to, kad jų produktas įdomesnis arba tiesiog netradicinis.
