Šimonytė: Finansų ministerijos infliacijos prognozės paprastai būna tikslesnės nei komercinių bankų

Antradienį SEB bankui paskelbus, kad antrojoje metų pusėje jie prognozuoja didesnę nei anksčiau metinę infliaciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako kol kas nematanti poreikio koreguoti valstybės biudžeto surinkimo planą. Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Vyriausybė, priimdama sprendimus, vadovaujasi būtent Finansų ministerijos, o ne privačių finansų įstaigų ekonominės raidos scenarijais.

„Finansų ministerija neformuoja biudžeto pagal komercinių bankų prognozes. Mes jas matome ir jas įvertiname bendrame kontekste, bet vis dėlto Finansų ministerija turi savo projekcijų rengimo pajėgumus ir, kaip rodo patirtis, paprastai jų prognozės būna pačios tiksliausios“, – antradienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.

Kaip pažymi premjerė, tuo atveju, jeigu ministerijos prognozės bus keičiamos, kartu būtų tikslinamos ir biudžeto surinkimo projekcijos.

„Manau, kad būtų labai sudėtinga paskui kiekvieno atskiro prognozuotojo nuomonę savo ekonomines projekcijas ir atitinkamai biudžeto projekcijas daryti“, – tikino I. Šimonytė.

Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo SEB banko ir rinkos prognozę. Pagal infliacijos dydį Lietuvą lenkė tik Estija. Balandį ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų.

Gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc., prognozuoja SEB ekonomistai. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.

Visgi subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 dieną. Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 procento, skelbia SEB bankas.

Tuo metu pagal balandžio pradžioje skelbtas Finansų ministerijos prognozes vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei projektuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, dar labiau kylanti infliacija turėtų pradėti mažėti antroje metų pusėje. Pasak jos, pasakyti, kada infliacija pasieks piką, yra sudėtinga, tačiau 2022 m. pabaigoje, veikiant bazės efektui, kainos staigiai nebeturėtų kilti.