Todėl antradienį, svarstant tikslinamo šių metų biudžeto projektą, BFK pirmininkas paragino jau dabar galvoti ir apie 2023 m. biudžeto projektą bei ruoštis galimiems iššūkiams.
„Nuodingą ekonominių rodiklių mišinį papildys dar ir augančios palūkanos. Čia valdžios pažado nekarpyti išlaidų neužteks. Nes be valstybės pagalbos kiekviena šeima bus priversta peržiūrėti savo biudžetą pati“, – Seimo salėje kalbėjo M. Majauskas.
Pasak parlamentaro, brangstantis skolinimasis apribos šalies galimybes dar labiau didinti biudžeto deficitą.
„Tuo tarpu didinti išlaidas, toliau mažinti mokesčius, turint 5 proc. valstybės biudžeto deficitą bus nelengva. Taigi mūsų laukia akmenuotas kelias ir tam turime ruoštis jau dabar“, – tikino M. Majauskas.
ELTA primena, kad antradienį Seime po antrojo svarstymo parlamentarai apsisprendė, jog dėl tikslinamo šių metų biudžeto projekto galutinai bus balsuojama lygiai po savaitės.
Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete, nepasikeitė.
Pirminiu įstatymo patobulinimo projektu taip pat tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
