Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikoma prielaida, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami, t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs.

Anot SEB ekonomisto Tado Povilausko, prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrą 2022 m. ketv. bei Vyriausybės antiinfliacinio priemonių paketo teigiamos įtakos namų ūkių vartojimui.

Kaip pažymi ekonomistas, karas Ukrainoje ir augančios kainos kai kam – į naudą.

„Labiausiai pabrango žaliavos. Daugiausiai pasipelnyti gali tie, kurie tas žaliavas išgauna. Pvz., ta pati atsinaujinanti energetika – idealus būdas jau esamiems ir turintiems gamybinius pajėgumus iš to uždirbti“, – sako jis.

Ekonomistas skaičiuoja, kad nuostoliai dėl karo Ukrainoje bus nemaži. Pirmiausia prekių gamintojams ar paslaugų teikėjams, kuriems Rusija ir Ukraina buvo svarbios eksporto rinkos ir kurios pakeisti taip greitai neįmanoma: krovos bendrovės Klaipėdoje ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Taip pat prekių gamintojams ir paslaugų teikėjams, kurie negali taip greitai perkelti padidėjusių sąnaudų į galutinę prekės ar paslaugų kainą: kai kurie eksportuotojai ir statybų sektorius.

„Kovo mėnesio ekonominiai duomenys parodė, kad karas Ukrainoje tokios greitos sumaišties, kokia buvo prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos ekonomikai nesukėlė. Visgi mūsų šalies ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija nebuvo silpni, ir jie turės sparčiai trūkinėti, o tai darys neigiamą įtaką, kuri dar labiau bus pastebima artimiausiais mėnesiais. Tačiau galima pakartoti, kad galutinis rezultatas labai priklausys nuo pačių įmonių gebėjimo rasti naujų tiekėjų ir pirkėjų ir nuo to, kaip bus laikomasi jau įvestų ir būsimų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai“, – sako T. Povilauskas.

Anot jo, pirmą ketvirtį vėl nustebino Lietuvos pramonės gamybos mastas, tačiau labai tikėtina, kad balandžio ir gegužės rezultatai bus kuklesni.

„Balandį veiklą sustabdė trąšų gamintoja „Lifosa“, o gegužę ir birželį dėl kapitalinio remonto nedirbs naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Taip pat tokio augimo, kokį rodė anksčiau, antrą ketvirtį nebepakartos baldų, metalo dirbinių, mašinų dalių gamintojai. Tačiau suprantame, kad yra įmonių, kurių prekės ar paslaugos vidaus ir eksporto rinkose konkuravo su Rusijos ar Baltarusijos prekėmis ir paslaugomis, todėl mažesnė konkurencija daro ir teigiamą įtaką užsakymams“, – dėsto T. Povilauskas.

Didina infliacijos prognozę

Žmonėms kur kas akivaizdesnė karo Ukrainoje įtaka prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Metinė infliacija, pagal vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo prognozes.

„Balandį ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 proc. Grynoji infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, balandį buvo 9,1 proc. Tai rodo, kad verslas sparčiai perkelia padidėjusias energetinių ir kitų produktų išlaidas į galutinę produktų ir paslaugų kainą. Panašu, kad tas procesas, kai prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai, norėdami užbėgti augančioms sąnaudoms už akių, stengiasi sparčiai didinti paslaugų kainą, dar tęsis. Perkėlimą palengvina tai, kad prekių ir paslaugų paklausa iki šiol buvo didelė ir mažai reagavo į padidėjusias kainas“, – nurodo SEB ekonomistai.

Jis prognozuoja, kad gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.

„Visgi tos subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 dieną“, – įspėja T. Povilauskas.

Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 m. prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 proc.

Prognozuoja mažėjantį nedarbą

Darbo rinka kaip visada, šiek tiek atsilikdama, rodo ekonominę padėtį, todėl reikėtų atsargiai žiūrėti į tebemažėjantį nedarbo lygį ir tikėtis, kad taip tęsis ir toliau, sako T. Povilauskas.

„Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 proc.

Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 proc. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, – dalijasi SEB ekonomistas.

Kauno daugiabučiai
Foto: DELFI

Būsto įperkamumo rodikliai prastės

Anot ekonomisto, būsto rinkoje pirmąjį ketvirtį labai stipriai pašoko nuomos kainos: „Visi žinome, kad tai susiję ir su baltarusių antplūdžiu ir ukrainiečių pabėgėliais, kurių dalis nuomojasi butus. Situacija sudėtingėja.“

Kaip pažymi T. Povilauskas, tikimasi, kad būsto kainų metinis augimo tempas turėtų lėtėti. Prognozuojama, kad metinis būsto kainų pokytis gali siekti iki 13 proc.

„Neabejoju, kad šiemet bus mažiau sandorių. Tai jau matėme kovą ir balandį. Būsto įperkamumas sumažėjo ir dėl būsto kainų, nes jos per metus šoko 20 proc., o pajamos augo lėčiau. Dabar turime kitą veiksnį – didėjančias EURIBOR palūkanų normas“, – atkreipia dėmesį jis.

„Dabar ką matome iš ateities EURIBOR sandorių kitų metų pabaigoje – 1,8 proc. 3 mėnesių EURIBOR. Esant tokiam rodikliui, perkantiems būstą su paskolomis, įperkamumas gerokai suprastėja, galima sakyti - 20-30 proc. Tai rinką turėtų vėsinti“, – svarsto jis.

Artimiausiais mėnesiais sparčiai didės bazinė palūkanų norma

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,8 proc. Antrą ir trečią ketvirčiais ūkio plėtros rezultatai turėtų būti silpniausi šiais metais, o neigiamą įtaką augimui darys ir sparti infliacija, kuri gerokai viršys namų ūkių pajamų augimo tempą. Šiemet euro zonoje vidutinė metinė infliacija turėtų būti 7,4 proc., kitąmet – 3 proc.

Pasak T. Povilausko, Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normą turėtų didinti jau liepą, ir šiemet bei kitąmet pamatysime po tris palūkanų už kreditų įstaigų laikomus indėlius Centriniame Banke normos didinimo etapus. Kitų metų pabaigoje ši palūkanų norma turėtų siekti 1 proc.

Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 2,6, o kitų metų – iki 1,7 proc. Įvairūs rodikliai ir apklausos rodo, kad namų ūkių vartojimo augimas turėtų lėtėti, o tam įtaką, nepaisant per pandemiją sukauptų santaupų, darys liekanti didelė infliacija. Ji šiais metais JAV turėtų būti 7,5 proc., kitąmet – mažėti iki 4,2 procento.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas šiemet sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinio 1 proc. pasieks 3 proc., o kitų metų pabaigoje palūkanų norma bus 3,5 proc. Nors JAV doleris ir taip jau sustiprėjo euro atžvilgiu, tačiau tai, kad JAV palūkanos didės sparčiau negu euro zonoje ir tai, kad euro zonos ekonomika yra labiau pažeidžiama dėl karo Ukrainoje, veikiausia lems, kad euras dar pigs iki 1,02 JAV dolerio už eurą šiais metais. Visgi kitąmet tikimasi euro stiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu.