„Klaipėdos jūrų uostas buvo ir yra svarbus valstybės ekonomikai. Uosto direkcija už praėjusius metus įnešė stabilų įnašą į valstybės biudžetą – 70 procentų įmonės paskirstytino pelno“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos pelno įmoka sudaro 70 proc. paskirstytinojo įmonės pelno. Beje, Uosto direkcija nėra išlaikoma biudžeto lėšomis.
Uosto direkcija 2021 m. uždirbo 36,3 mln. Eur pelno prieš apmokestinimą – tai yra 2,67 proc. daugiau nei 2020 m., kai pelnas prieš apmokestinimą siekė 35,4 mln. Eur. Pernai įmonės pajamos buvo kaip ir 2020 m. – jos siekė 66,1 mln. Eur.
Šiandien dedame maksimalias pastangas siekdami pritraukti naujas rinkas, aktyviai dirbame dėl vėjo elektrinių surinkimo ar sandėliavimo veiklos uoste. Mūsų veiklos prioritetas išlieka vystyti ir plėtoti rinkos poreikius atitinkančią uosto infrastruktūrą, orientuotą į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Nepaisant tam tikrų krovinių netekčių, turime nesustoti ir vystyti uostą taip, kad jis išliktų patrauklus ir konkurencingas“, – pabrėžia A. Latakas.
Į infrastruktūros vystymą, kitus projektus pernai įmonė investavo 47,5 mln. Eur, tai yra panašiai kaip ir užpernai – vos 2,2 proc. mažiau nei 2020 m., kai investicijos siekė 48,5 mln. Eur. 2021 m. daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir rekonstrukcijai, akvatorijos gilinimo darbams bei geležinkelio kelių statybai ir rekonstrukcijai. Pernai iš viso pastatyta naujų ir rekonstruota 975 m krantinių ir 1 307 m privažiuojamųjų geležinkelio kelių. Didžioji dalis investicijų finansuota Uosto direkcijos nuosavomis ir ES lėšomis, nedidelę dalį sudarė paskolos lėšos.
Įmonės strateginiame veiklos plane numatyta per ketverių metus į uosto vystymą investuoti 350 mln. eurų. Daugiau nei pusę suplanuotų investicinių lėšų numatoma skirti bendro naudojimo uosto prieigos infrastruktūrai plėtoti, apie trečdalį – krantinių rekonstrukcijai bei geležinkelio kelių plėtrai.
