Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti, kad mokesčių pokyčius numatančios pataisos įsigaliotų ne po pusmečio, o po metų, be to, jis siūlo panaikinti išimtį, pagal kurią su biudžetu priimami pakeitimai įsigalioja dar greičiau.
R. Žemaitaitis BNS sakė, kad ilginant įsigaliojimo terminą siekiama suteikti daugiau laiko prisitaikyti prie pasikeitusios mokestinės aplinkos. Anot jo, dabartinis pusmečio terminas turi įtakos ir įstatymų kokybei: „Neretai trumpesnis įsigaliojimo laikas neigiamai veikia poįstatyminių teisės aktų kokybę, dažnai skubotas reglamentavimo keitimas išryškina naujų teisės aktų netikslumus“.
Liberalas Eugenijus Gentvilas BNS sako, kad R. Žemaitaičio pataisa tinkama „skandinaviškos ramybės sąlygomis“: „Dabar pasaulis ne toks, matome, kaip reikia staigiai persiorientuoti“.
Pasak jo, toks sprendimas surištų rankas tiek Vyriausybei, tiek Seimui: „Per metus kažin kas gali įvykti: krizė, recesija, karas“.
Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys mano, kad dėl termino ilginimo diskusijos galimos, bet įgyvendinimas – per ankstyvas: „Diskusijai – teigiamas dalykas. Teisėkūra tikrai yra per greita ir dažnai besikaitaliojanti“.
Tačiau jis visų pirma siūlo „pilnai įgyvendinti“ reikalavimą, kad įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po pusmečio nuo priėmimo.
„Bandoma apeiti, pagreitinti, prie europinių pritempti. Pilnai įgyvendinkime pusmečio reikalavimą, o tada tikrai diskutuokime toliau“, – BNS sakė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis V. Gapšys.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma abejoja, ar Seime tokios pataisos būtų palaikomos. Jis įsitikinęs, kad „dėl stabilumo ir verslo galimybės prisitaikyti“ pusės metų terminas yra tinkamas, ir nesutinka, kad pailginti terminą reikia, nes nespėjama parengti poįstatyminių aktų.
„Nemanau, kad čia tokia problema. Mokestinių įstatymų iš viso labai mažai priėmėme. Abejoju, ar tas teiginys pagrįstas realiais faktais“, – BNS kalbėjo jis.
J. Razmos teigimu, dar labiau apsiriboti Seimui nereikėtų ir dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos.
„Ypač, kai situacija dabar yra tokia gana nestabili – Rusijos agresijos poveikis ir Lietuvos, ir pasaulio ekonomikai yra žymus, tai kažkaip save riboti dėl mokestinių įstatymų priėmimo nemanau, kad būtų tikslinga. Kokiame ramiame laikotarpyje galima būtų politiškai sutarti, kad prailginame tą terminą iki metų, bet dabar to daryti nereikia. Situacija dabar labai kintanti ir sudėtinga“, – aiškino J. Razma.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat sako, kad atsižvelgiant į karo pasekmes nėra būtinybės griežtinti tvarkos.
„Karo atveju Vyriausybė negalėtų operatyviai imtis priemonių sureguliuoti valstybės biudžeto pajamas bei asignavimus, nes jos siūlomi įstatymų pakeitimai, kurie leistų užtikrinti kritinių valstybės funkcijų finansavimo ir vykdymo, negalėtų įsigalioti kartu su atitinkamų metų valstybės biudžetu“, – BNS teigė jis.
Pasak komiteto pirmininko, siūlomas pakeitimas taip pat neleistų skubiai pakeisti mokestinių įstatymų, jeigu Europos Sąjunga įpareigotų tai daryti.
M. Majauskas priminė Konstitucinio Teismo išvadą, kad nustatant naujus mokesčius ar juos didinant ar kitaip keičiant, nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis pateisinamas tik skubių sprendimų būtinybę lemiančiu siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą.
Finansų ministerija R. Žemaitaičio siūlymą, kurį Seimas numatyto svarstyti kitą savaitę, vadina pertekliniu.
„Vyriausybė turi išlaikyti galimybę formuoti fiskalinę politiką ir valstybės biudžetą, todėl Seimo nario pasiūlymas nustatyti vienerių metų terminą mokestinių pakeitimų įsigaliojimui vertintinas kaip perteklinis“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Pasak jos, pusmetis po įstatymų priėmimo leidžia tiek gyventojams, tiek verslui pasiruošti pokyčiams bei išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą.
„Šiame kontekste svarbiausias uždavinys – atsisakyti metų pabaigoje su valstybės biudžeto tvirtinimu įvedamų naujų mokestinių pakeitimų praktikos, įsigaliojimą numatant nuo Naujųjų metų, taip pažeidžiant pusės metų įsigaliojimo termino kriterijų“, – BNS nurodė Finansų ministerija.